Lietuvos sienos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 37: Eilutė 37:
==Nuorodos==
==Nuorodos==


[http://okps.narod.ru/Spiski/Gubernii/okps_Kovenskaya_gub.htm Lietuvos pasienio apsauga caro laikais)
[http://okps.narod.ru/Spiski/Gubernii/okps_Kovenskaya_gub.htm Lietuvos pasienio apsauga caro laikais)]


[[Image:Sienos.JPG]]
[[Image:Sienos.JPG]]

16:35, 24 birželio 2008 versija

Lietuvos valstybių sienų kaita nuo XIII a.

Besiformuojant Lietuvos valstybei, lietuvių gyvenamosios teritorijos driekėsi tarp Neries ir Nemuno upių. XIII a. susiformavus valstybei, teritoriją sudarė lietuvių ir gretimų genčių gyvenamosios sritys.

XV a. pradžioje Lietuvos valstybė užėmė didžiausią teritoriją – valstybę sudarė Žemaitija, tikroji Lietuva, o didžiausią teritorijos dalį sudarė rusėnų kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taiką, nustatyta vakarinė LDK sieną, išlikusi nepakitusi daugiau nei 500 metų. Pagal šią sutartį Klaipėdos kraštas iki 1923 metų priklausė vokiečių valstybėms.

Rusijos imperijoje

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų visą LDK teritoriją pasidalino galingosios imperijos – Užnemunė atiteko Prūsijos karalystei, o likusi dalis – Rusijos imperijai. Iki 1796 metų didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1796 metais sujungta su Slonimo gubernija, sudarant Lietuvos guberniją. 1801 metais Lietuvos gubernija padalinta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.

Užnemunė nuo 1807 metų priklausė Napoleono sudarytai Varšuvos kunigaikštystei, o nuo 1815 metų buvo Rusijos imperijos Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijoje (nuo 1837 – Augustavo gubernijoje).

1819 metais Palangos valsčius atiteko Kuršo gubernijai. 1843 metais nuo Vilniaus gubernijos atskirta Kauno gubernija, nuo 1867 metų Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai. 1867-1915 metais gubernijų ribos nekito.

Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos

Antantės sąjungos nustatytos Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos 1919-1939 metais.
Brūkšninės linijos – 1919 metų demarkacijos linijos ( – birželio 18, Vaizdas:Brown-long-dash.svg – liepos 27)
– Suvalkų sutartimi 1920 metų spalio 7 dieną nustatyta demarkacijos linija
Ištisinė 1923 metų demarkacijos linija

Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos – linijos, 1919-1939 metais laikinai žymėjusios Lietuvos ir Lenkijos sieną, nustatinėtos Antantės atstovų, faktiškai Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos su JAV pritarimu. Linijos nustatinėtos siekiant sutaikyti Lietuvą ir Lenkiją, sustabdyti karo veiksmus, suvienyti valstybes kovai prieš Tarybų Rusiją. Demarkacijos linijos nesukliudė Lenkijai prisijungti Vilniaus krašto.

Pirmoji demarkacinė linija nustatyta 1919 m. birželio 18 dieną, liepos 27 dieną Lietuvos vyriausybės prašymu nustatyta antroji. Pagal abu nutarimus, Lenkijai paliktas geležinkelis Varšuva-Daugpilis. 1920 metais po Raudonosios armijos užkariavimų ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties (1920 m. liepos 12 d.) demarkacijos linijos faktiškai panaikintos, o 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyta trečioji demarkacijos linija, pagal kurią Vilnius atiteko Lietuvai.

1920 metų spalio 9 dieną generolui Liucjanui Želigovskiui apėjus demarkacijos liniją (pasibaigusią ties Bastūnais) lenkai vėl perėmė Vilnių. Tarpininkaujant Tautų Sąjungai, lapkričio 29 dieną Kaune sudarytos paliaubos, kuriomis tarp Vilniaus krašto ir Lietuvos nustatyta neutralioji zona. 1923 metų vasario 3 dieną Tautų Sąjunga zoną padalijo Lietuvai ir Lenkijai, o kovo 15 dieną Ambasadorių konferencijoje nutarta naujai susidariusią demarkacijos liniją laikyti valstybine siena. Nors Lietuva šios sienos nepripažino, ji egzistavo iki 1939 metų spalio 27 dienos.

Nuo 1918 m.

Lietuvos sienų moderniaisiais laikais (nuo 1918 m.) kaita

Nuorodos

Lietuvos pasienio apsauga caro laikais)

Vaizdas:Sienos.JPG