Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''') buvo dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo [[Breslauja]] (iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m.) ir [[Vidžiai]] ([[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m.).
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''') buvo dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo [[Breslauja]] (iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m.) ir [[Vidžiai]] ([[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m.).


Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, [[1931]] m. 4156 km². [[1921]] m. joje gyveno 62 682 gyventojai.
Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, [[1931]] m. 4156 km². [[1921]] m. joje gyveno 62 682 gyventojai.
Eilutė 59: Eilutė 59:
[[category:Lietuvos buvusios apskritys]]
[[category:Lietuvos buvusios apskritys]]
[[category:LDK administraciniai vienetai]]
[[category:LDK administraciniai vienetai]]

[[pl:Powiat brasławski]]

13:47, 23 birželio 2008 versija

Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu) buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 18011808 m.) ir Vidžiai (17941801 m. ir 18081835 m.).

Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, 1931 m. 4156 km². 1921 m. joje gyveno 62 682 gyventojai.

Istorija

Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per 15641566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. dalis apskrities prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. 17931795 m. ji priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 m. – Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir taip atsirado Zarasų apskritis.

Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 19201922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 19221925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 19251939 m. Vilniaus vaivadijoje. Nuo 1920 m. apskrityje buvo šie valsčiai:

Valsčius Centras
Apso valsčius Apsas
Breslaujos valsčius Breslauja
Drūkšių valsčius ???
Dūkšto valsčius Dūkštas
Pliusų valsčius ???
Rimšės valsčius Rimšė
Slabados valsčius Slabada
Smalvų valsčius Smalvos
Vidžių valsčius Vidžiai

1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai:

Valsčius Centras
Čeresų valsčius Čeresai
Drujos valsčius Druja
Jodų valsčius Jodai
Levanpolės valsčius Levanpolė
Miorų valsčius Miorai
Naujojo Paguosčio valsčius Naujasis Paguostis
Perbrado valsčius Perbradas
Ugarių valsčius Ugariai

1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).