Vienkiemis

Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę (kaimą, miestelį, viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.

Istorija

Lietuvoje kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Ypač daug jų išskirstyta 1919–1939 m. Iki 1944 m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t.y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per II pasaulinį karą, po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes.

1950 m. buvo 280 tūkst., 1970 m. – 250 tūkst., 1980 m. – 145 tūkst. vienkiemių.

Šaltinis

• Vienkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.