Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: sh:Marija Magdalena |
S kat |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[Category:Krikščionių šventieji]] |
[[Category:Krikščionių šventieji]] |
||
[[Category:Naujojo |
[[Category:Naujojo Testamento veikėjai]] |
||
[[af:Maria Magdalena]] |
[[af:Maria Magdalena]] |
15:40, 16 birželio 2008 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“) Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje,stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin-la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai[reikalingas šaltinis].