Jaroslavlis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9: Eilutė 9:
[[Image:YaroslavlStation.jpg|thumb|200px|left|Geležinkelio stotis [[1914]] m.]]
[[Image:YaroslavlStation.jpg|thumb|200px|left|Geležinkelio stotis [[1914]] m.]]


Manoma, kad miestą [[1010]] m. įkūrė Jaroslavas Išmintingasis gyvenvietės ''Медвежий Угол'' vietoje, prie Kotoroslės upelio žiočių (jai įtekant į [[Volga|Volgą]]). Minimas nuo [[1071]] metų. Nuo [[1218]] m. kunigaikštystės sostinė, [[1463]] m. prijungtas prie [[Maskvos kunigaikštystė]]s. XVIII a. tapo prekybos ir amatų centru, buvo daug manufaktūrų. [[1796]] m. tapo gubernijos centru. XIX a. pradžioje įkurtas licėjus, XIX a. pabaigoje sujungtas geležinkeliu su [[Maskva]], [[Vologda]], [[Kostroma]], [[Peterburgas|Peterburgu]]. [[1900]] m. paleisti tramvajai.
Manoma, kad miestą [[1010]] m. įkūrė LIGATORIUS Išmintingasis gyvenvietės ''Медвежий Угол'' vietoje, prie Kotoroslės upelio žiočių (jai įtekant į [[Volga|Volgą]]). Minimas nuo [[1071]] metų. Nuo [[1218]] m. kunigaikštystės sostinė, [[1463]] m. prijungtas prie [[Maskvos kunigaikštystė]]s. XVIII a. tapo prekybos ir amatų centru, buvo daug manufaktūrų. [[1796]] m. tapo gubernijos centru. XIX a. pradžioje įkurtas licėjus, XIX a. pabaigoje sujungtas geležinkeliu su [[Maskva]], [[Vologda]], [[Kostroma]], [[Peterburgas|Peterburgu]]. [[1900]] m. paleisti tramvajai.

CIULPE UZ DYKA LYGATORIUS

11:23, 10 birželio 2008 versija

57°37′ š. pl. 39°51′ r. ilg. / 57.617°š. pl. 39.850°r. ilg. / 57.617; 39.850

Spaso-Preobraženskojės soboras (1505-1515 m.)

Jaroslavlis (rus. Ярославль) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volgos upės, 282 km į šiaurės rytus nuo Maskvos; srities centras. 606,7 tūkst. gyventojų (2007). Geležinkelio stotis, automobilių kelių mazgas, oro uostas. Išvystyta mašinų, naftos, lengvoji, maisto, statybų pramonė. Yra universitetas (nuo 1969 m.), 3 teatrai, cirkas, filharmonija, istorijos ir architektūros muziejus-draustinis, dailės muziejus.

Jaroslavlio senamiestis pripažintas pasauliniu paveldo objektu. Čia yra daug cerkvių su vertingomis freskomis, išlikė metropolito rūmai, medinė tvirtovė, Spaso-Preobraženskojės vienuolynas (nuo XII a.). Išlikę našlaičių namai (1787 m.), turgus (1790 m.), seminarija (1818 m.) ir kt. Mieste 1795 m. rastas senasis rankraštis «Слова о полку Игореве»

Istorija

Geležinkelio stotis 1914 m.

Manoma, kad miestą 1010 m. įkūrė LIGATORIUS Išmintingasis gyvenvietės Медвежий Угол vietoje, prie Kotoroslės upelio žiočių (jai įtekant į Volgą). Minimas nuo 1071 metų. Nuo 1218 m. kunigaikštystės sostinė, 1463 m. prijungtas prie Maskvos kunigaikštystės. XVIII a. tapo prekybos ir amatų centru, buvo daug manufaktūrų. 1796 m. tapo gubernijos centru. XIX a. pradžioje įkurtas licėjus, XIX a. pabaigoje sujungtas geležinkeliu su Maskva, Vologda, Kostroma, Peterburgu. 1900 m. paleisti tramvajai.