Absoliutinis ryškis

Absoliutinis žvaigždžių ir užgalaktinių objektų ryškis (M)

Absoliutinis ryškis tai yra žvaigždės regimasis ryškis, kurį ji turėtų, jeigu atsidurtų 10 parsekų atstumu nuo stebėtojo. Astronomai, sakydami „absoliutinis ryškis“, dažniausiai turi omenyje absoliutinį žvaigždinį ryškį.

Absoliutinį ryškį $M\!\,$ galima išskaičiuoti žinant žvaigždės regimąjį ryškį $m\!\,$ ir atstumą $D_{L}\!\,$:

$M=m-5(\log _{10}{D_{L}}-1)\!\,$,

čia $D_{L}\!\,$ yra šviesulio atstumas parsekais (1 pc=3.26 šviesmečio).

Mūsų Saulės absoliutinis ryškis yra +4,7. Paukščių Tako absoliutinis ryškis −20.5.

Absoliutinis Saulės sistemos objektų ryškis (H)

Planetoms, kometoms ir asteroidams absoliutinis ryškis – toks objekto regimasis ryškis, kurį jis turėtų, jei atsidurtų 1 astronominio vieneto atstumu tiek nuo Saulės, tiek nuo Žemės su poziciniu kampu 0. (Iš esmės tai yra reikalavimas, kad stebėtojas būtų Saulės centre).

Norėdami paversti žvaigždinių objektų absoliutinį ryškį į Saulės sistemos objektų absoliutinį ryškį, turime iš pirmojo atimti 31,57. Šis dydis, beje, yra lygus Saulės regimojo ryškio −26.8 ir jos žvaigždinio absoliutinio ryškio (skaityk absoliutinio ryškio) +4.8 skirtumui.