Romantizmo muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 10: Eilutė 10:




== Operos klestėjimas ==
[[operos]] suklestėjimo metas. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.

[Operos] suklestėjimo metas. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.


Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.
Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.

11:21, 31 gegužės 2008 versija


   Šį su muzika susijusį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Romantizmo muzika – muzika sukurta romantizmas epochoje glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra, bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir filosofija. Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą kėlė menininko vaizduotės, intuicijos, jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.


Muzikos kalba

Toliau evoliucionuoja tonalumas. Sudėtingėja aliteracijos, daugėja chromatizmų.


Operos klestėjimas

[Operos] suklestėjimo metas. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.

Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.



Šokių muzika

Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų liaudies šokiai. Ispanų – bolero, gavanera, italų – tarantela, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras Johanas Štrausas, dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).