Egidijus Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:55, 22 gegužės 2008 versija

Egidijus Aleksandravičius (g. 1956 m. lapkričio 21 d. Telšiuose) – lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

Biografija

1975–1979 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, 1983–1986 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje 1831–1863 m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. 1994 m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.

Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo 1989 m. skyriaus vedėjas. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.

Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. 1994-1998 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997-2000 m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.

Daugiausia tiria XIX a. vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.

1990 m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, 1998 m. - „Kauno istorijos metraštį“. Nuo 1993 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 1999 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių. ^[1] Nuo 2006 m. Leidinio „Darbai ir Dienos“ vyr. redaktorius.

Įvertinimas

1992 m. Simono Daukanto premija už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“

Bibliografija

Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai, Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
XIX amžiaus profiliai: studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys, Vilnius: baltos lankos, 1994.
Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje, Vilnius: baltos lankos, 1996. (bendraautorius A. Kulakauskas)
Žemaitijos istorija/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000.
Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija, atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001. (bendraautorius A. Kulakauskas)
Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai, Vilnius: Versus aureus, 2004.
Giesmininko kelias, Vilnius: Versus aureus, 2003.

Šaltiniai

↑ Antanas Kulakauskas. Egidijus Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 310 psl.

[1] Antanas Kulakauskas. Egidijus Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 310 psl.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – istorikas.
+'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
 ==Biografija==
+[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[1983]]–[[1986]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
-[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], nuo 1979 m. Istorijos fakultete dirbo asistentu. [[1983]]–[[1986]] m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo 1986 m. to paties instituto bendradarbis. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsinas|Viskonsino valstijos]] universitete, [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojus|Ilinojaus]] ir [[Helsinkis|Helsinkio]] universitetuose. Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo [[2000]] m. Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas. E. Aleksandravičius yra vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.
+Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo [[1989]] m. skyriaus vedėjas. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsino universitetas|Viskonsino valstijos universitete]], [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]] universitetuose.
-m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
+Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. [[1994]]-[[1998]] m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997-[[2000]] m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
+Daugiausia tiria [[XIX a.]] vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
+[[1990]] m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, [[1998]] m. - „Kauno istorijos metraštį“. Nuo [[1993]] m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo [[1999]] m. [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos pirmininkas. Vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių. <ref> [[Antanas Kulakauskas]]. {{VLE|I}}, 310 psl. </ref> Nuo 2006 m. Leidinio „Darbai ir Dienos“ vyr. redaktorius.
+== Įvertinimas ==
+*1992 m. [[Simono Daukanto premija]] už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“
 ==Bibliografija==
-===Svarbiausios publikacijos===
-*E. Aleksandravičius, ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
-*E. Aleksandravičius, ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
-*E. Aleksandravičius, ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
-*E. Aleksandravičius, ''XIX amžiaus profiliai'': studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
-*E. Aleksandravičius, ''Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys'', Vilnius: baltos lankos, 1994.
-*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje'', Vilnius: baltos lankos, 1996.
-*''Žemaitijos istorija''/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
-*E. Aleksandravičius, ''Praeitis, istorija ir istorikai'', Vilnius: Vaga, 2000.
-*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija'', atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001.
-*E. Aleksandravičius, ''Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai'', Vilnius : Versus aureus, 2004.
+* ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
-[[Kategorija:Lietuvos istorikai|Aleksandravičius, Egidijus]]
+* ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
+* ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
+* ''XIX amžiaus profiliai'': studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
+* ''Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys'', Vilnius: baltos lankos, 1994.
+* ''Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje'', Vilnius: baltos lankos, 1996. (bendraautorius [[Antanas Kulakauskas|A. Kulakauskas]])
+*''Žemaitijos istorija''/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas [[Alvydas Nikžentaitis|A. Nikžentaitis]], Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
+* ''Praeitis, istorija ir istorikai'', Vilnius: Vaga, 2000.
+* ''Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija'', atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001. (bendraautorius A. Kulakauskas)
+* ''Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai'', Vilnius: Versus aureus, 2004.
+* ''Giesmininko kelias'', Vilnius: Versus aureus, 2003.
+== Šaltiniai ==
+{{ref}}
+{{DEFAULTSORT:Aleksandravičius, Egidijus}}
+[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]