Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
PipepBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: gl:Ceto
SieBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 49: Eilutė 49:
[[gl:Ceto]]
[[gl:Ceto]]
[[hu:Kétó]]
[[hu:Kétó]]
[[it:Ceto (mitologia)]]
[[ja:ケートー]]
[[ja:ケートー]]
[[nl:Ceto (mythologie)]]
[[nl:Ceto (mythologie)]]
[[pl:Keto]]
[[pl:Keto]]
[[pt:Ceto (mitologia)]]
[[ro:Ceto]]
[[ro:Ceto]]
[[ru:Кето]]
[[ru:Кето]]

04:24, 20 gegužės 2008 versija

Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).

Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.

Vaikai:

  1. Su Forkinu
    1. Echidna
    2. Gorgonės
      1. Eurialė
      2. Medūza
      3. Steno
    3. Grajos
      1. Deino
      2. Enio
      3. Pemfredo
    4. Hesperidės
      1. Aiglė
      2. Aretusa
      3. Eritėja
      4. Hesperija
    5. Ladonas
    6. Scilė
    7. Sirenos
    8. Toosa

Nimfa

KetoOkeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]

Išnašos

  1. http://www.theoi.com/Nymphe/NympheKeto.html

Literatūra

  • „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)