Henrik Carl Peter Dam: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{biografija1|Henrik Carl Peter Dam||[[1895]] m. [[vasario 21]] d.|[[Kopenhaga]]|[[1976]] [[balandžio 17]]|[[Kopenhaga]]}} |
{{biografija1|Henrik Carl Peter Dam||[[1895]] m. [[vasario 21]] d.|[[Kopenhaga]]|[[1976]] [[balandžio 17]]|[[Kopenhaga]]}} |
||
[[Vaizdas:Nobel Prize.png|left|50px]] |
|||
Karlas Peteris Henrikas Damas ({{da|Henrik Carl Peter Dam}} [[1895]] m. [[vasario 21]] d. [[Kopenhaga]] - [[1976]] m. [[balandžio 17]] d. ten pat) – danų biochemikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas. |
Karlas Peteris Henrikas Damas ({{da|Henrik Carl Peter Dam}} [[1895]] m. [[vasario 21]] d. [[Kopenhaga]] - [[1976]] m. [[balandžio 17]] d. ten pat) – danų biochemikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas. |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
[[1946]] m. grįžęs į Daniją daugiausia tyrė vitaminus K, [[vitaminas E|E]], [[lipidas|lipidus]], [[cholesterolis|cholesterolį]]. |
[[1946]] m. grįžęs į Daniją daugiausia tyrė vitaminus K, [[vitaminas E|E]], [[lipidas|lipidus]], [[cholesterolis|cholesterolį]]. |
||
[[1943]] m. jo kūryba |
[[1943]] m. jo kūryba kartu su Edvardu Duasy įvertinta [[1943 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio fiziologijos ir medicinos premija]]. |
||
[[Kategorija:Danijos asmenybės|Damas Karlas ]] |
[[Kategorija:Danijos asmenybės|Damas Karlas ]] |
||
12:07, 16 gegužės 2008 versija
Karlas Peteris Henrikas Damas (dan. Henrik Carl Peter Dam 1895 m. vasario 21 d. Kopenhaga - 1976 m. balandžio 17 d. ten pat) – danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
Biografija
1920 m. baigęs Kopenhagos politechnikos institutą, dėstė Kopenhagos žemės ūkio ir veterinarijos mokykloje, dirbo Kopenhagos universiteto Fiziologijos laboratorijoje. 1940 m. išvyko į JAV, Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Ročesterio universitete (Niujorko valstija).
Veikla
Nustatė, kad organizme trūkstant riebaluose tirpios medžiagos, kurios yra žaliuose lapuose, atsiranda polinkis kraujuoti, ilgiau kreša kraujas. Šią medžiagą pavadino vitaminu K. 1939 m. Paulis Kareris (Šveicarija) ir Edvardas Doisy (JAV) atskirai vienas nuo kito išskyrė gryną vitaminą K.
1946 m. grįžęs į Daniją daugiausia tyrė vitaminus K, E, lipidus, cholesterolį.
1943 m. jo kūryba kartu su Edvardu Duasy įvertinta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.