Lotynų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
{{commons|Category:Latin empire}} |
{{commons|Category:Latin empire}} |
||
[[Category:Istorinės valstybės]] |
[[Category:Istorinės valstybės]] |
||
[[kategorija:Graikijos istorija]] |
|||
[[bg:Латинска империя]] |
[[bg:Латинска империя]] |
20:44, 12 gegužės 2008 versija
Lotynų imperija – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204 – 1261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis. Valstybinės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiuočius vadino lotynais. Lotynų imperija sudarė Konstantinopolio imperatoriaus ir jo vasalų valdos. Svarbiausios iš jų Tesalonikų karalystė, Achajų ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo Venecijos pirkliai ir feodalai. Nuo 1222 m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. 1261 m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.