Korėjos pusiasalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hr:Korejski poluotok
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ga:Leithinis na Cóiré
Eilutė 27: Eilutė 27:
[[eu:Koreako penintsula]]
[[eu:Koreako penintsula]]
[[fi:Korean niemimaa]]
[[fi:Korean niemimaa]]
[[ga:Leithinis na Cóiré]]
[[gl:Península de Corea]]
[[gl:Península de Corea]]
[[hr:Korejski poluotok]]
[[hr:Korejski poluotok]]

06:44, 8 gegužės 2008 versija

Vaizdas:Map of korea.png

Korėjos pusiasalispusiasalis rytinėje Azijos dalyje, tarp Japonų jūros iš rytų, Korėjos ir Čenžu sąsiaurių iš pietų ir Geltonosios jūros iš vakarų.

Korėjos pusiasalio teritorija yra apie 150 tūks. km², ilgis apie 600 km. Reljefas daugiausiai kalnuotas. Aukščiausia viršūnė – 1915 m (Čirisano kalnas).

Nuo Japonų jūros Korėjos pusiasalio krantai daugiausiai kalnuoti ir tiesūs, nuo Korėjos ir Geltonosios jūrų daugiausia lygūs, daug įplaukų ir įlankų, netoliese yra Korėjos archipelagas ir Čenžu sala.

Klimatas nuosaikiai musoninis, pietuose subtropinis. Vidutinė temperatūra vasario mėnesį nuo −20°С šiaurėje iki +4°С pietuose, vidinė temperatūra birželį nuo 24°С šiaurėje iki 26°С pietuose. Krituliai nuo 1500 mm per metus, daugiausiai vasarą. Pusiasalyje daug sraunių upelių, plačiau naudojamų laistymui.

Du trečdalius pusiasalio teritorijos užima miškai ir krūmynai. Žemiausiai auga lapuočių miškai, dominuoja ąžuolynai, klevai, kaštonai. Aukščiau lapuočių miškus keičia mišrūs lapuočių – spygliuočių miškai, o aukščiausiai auga spygliuočių miškai. Pietuose dominuoja amžinai žaliuojantys miškai ir krūmynai. Beveik visos lygumos dirbamos. Išliko nedideli lopinėliai pusiau stepių. Pusiasalyje yra įkurta nacionalinių parkų.

Korėjos pusiasalyje yra Pietų Korėja ir didelė dalis Šiaurės Korėjos teritorijos.