Raudonoji nykštukė

Raudonoji nykštukė

Raudonoji nykštukė - žvaigždė, kurios masė nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus temperatūra nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į pagrindinę seką. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių Tako žvaigždžių.

Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo Visatos susidarymo). Savo gyvavimo pabaigoje jos paprasčiausiai mažėja virsdamos juodosiomis nykštukėmis.

Kentauro Proksima - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo Saulės (4 šviesmečiai). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.

Dalis raudonųjų nykštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės Gliese 581 buvo aptikta Gliese 581c planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.

Taip pat žiūrėkite

• Žvaigždžių evoliucija
• Baltoji nykštukė
• Juodoji nykštukė
• Juodoji skylė