Ričardas Mikutavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S kelios internal links ir iw |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Ričardas Mikutavičius''' ([[1935]] m. [[vasario 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1998]] m. [[liepos 1]] d. Kaune) |
'''Ričardas Mikutavičius''' ([[1935]] m. [[vasario 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1998]] m. [[liepos 1]] d. Kaune) – kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, vienas žymiausių dailės ir meno kūrinių kolekcionierių Lietuvoje. |
||
==Biografija== |
==Biografija== |
||
23:39, 2 gegužės 2008 versija
Ričardas Mikutavičius (1935 m. vasario 26 d. Kaune – 1998 m. liepos 1 d. Kaune) – kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, vienas žymiausių dailės ir meno kūrinių kolekcionierių Lietuvoje.
Biografija
R. Mikutavičius mokėsi Kauno 15-oje pradinėje mokykloje, ketvirtojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventinamas į kunigus.
Kunigavimo pradžia – Kauno Šv. Antano bažnyčia. Vėliau dirbo Tauragėje, Eržvilke, Kelmėje, Panevėžiuke, Žeimelyje, Seredžiuje, Tytuvėnuose, Babtuose. Tytuvėnuose, pačiu „brandaus socializmo“ periodu (aštuntasis – devintasis XX a. dešimtmečiai) R. Mikutavičius bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama Bernardo Brazdžionio, kitų išeivijos poetų poezija, A. Maceinos filosofija, paties kunigo poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus trauka kolekcionavimui, meno vertybėms.
Nuo 1989 m. dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, LŽŪU ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė kunigavimo vieta).
1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. 1994 m. išrenkamas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1993 m. ir 1996 m. išrenkamas populiariausiu Kauno miesto žmogumi. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.
1998 m. birželio 30 d. tapo smurto auka. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 2000 m. lapkričio 30 d. R. Mikutavičiui suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas. 2001 m. lapkričio 29 d. pastatytas paminklas (skulptorius Arūnas Sakalauskas).
Kūryba
Nors dauguma žinojo, kad R. Mikutavičius – poetas, eseistas, bet iki pat Sąjūdžio laikų jis nebuvo paskelbęs atskiros poezijos knygos. Tiesa, buvo žinomi jo eilėraščių ciklai, skirti Maironiui (1982 m.), A. Mackevičiui (1986 m.).
Eilėraščius pradėjo skelbti 1982 m. žurnale „Aidai“. 1989 m. Kauno rotušėje pristatė pirmąją poezijos knygą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, 1990 m. išspausdintas meditacinės poezijos rinkinys „Poterių upė“, 1992 m. – „Šviesos spalvos“, 1995 m. – „Žaizdos metafizika“, 1998 m. – „Spindintis virš mūsų“ 1999 m. – „Mirties vilties veidai“ ir kt. Daugiau kaip dešimties eseistinių, teologinių, filosofinių straipsnių autorius.