Ramiojo vandenyno karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šablonas:Infobox Kariniai konfliktai
'''Ramiojo vandenyno karas''' – karas, vykęs [[XIX amžius|devynioliktame amžiuje]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Jo metu [[Čilė]] atkariavo [[Bolivija|Bolivijos]] jos valdytą [[Atakama|Atakamos]] dykumos dalį ir taip užblokavo Bolivijos priėjimą prie [[jūra (geografija)|jūros]].
|image = [[Image:Guerra-del-pacifico-01-a.svg|220px]]
|caption = Tarptautinės sienos prieš karą
|date=[[1879]]–[[1883]] m.
|place= Ramiojo vandenyno pakrantė Pietų Amerikoje
|result= Čilės pergalė
|combatant1 = [[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Peru]]<BR>[[Image:Flag of Bolivia (state).svg|22px]] [[Bolivija]]
|combatant2 = [[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Čilė]]
|commander1 = [[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Juan Buendía]]<BR>[[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Andrés Cáceres]]<BR>[[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Miguel Grau]]
|commander2 = [[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Manuel Baquedano]]<BR>[[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Patricio Lynch]]<BR>[[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Juan Williams]]
|strength1= Peru-Bolivijos armija 7 000 karių [[1878]] m.
|strength2= Čilės armija 4 000 karių [[1878]] m.
|casualties1= 35 000 sužeistų ar žuvusių peruviečių ir 5 000 sužeistų ar žuvusių boliviečių
|casualties2= 15 000 sužeistų ar žuvusiųjų
}}
'''Ramiojo vandenyno karas''', dar vadinaamas '''[[Kalio salietra|Kalio salietros]] karu''', nes ji buvo karo priežastis – karas, vykęs [[XIX amžius|devynioliktame amžiuje]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Jo metu [[Čilė]] kariavo su jungtinėmis Peru ir [[Bolivija|Bolivijos]] pajėgomis [[1879]]-[[1883]] m. Ji gavo mineralų pilną [[Atakama|Atakamos]] dykumos dalį, iš Peru atimdama Tarapaką ir Ariką, o iš Bolivijos Litoralį ir taip užblokavo Bolivijos priėjimą prie [[jūra (geografija)|jūros]].

== Karo priežastys ==

Karas kilo iš Čilės ir Bolivijos ginčo dėl Atakamos dykumos teritorijos [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantėje tarp 23 ir 26 lygiagretės. Čia buvo daugybė mineralų, kuriuos kasė Čilės ir [[Didžioji Britanija|britų]] kompanijos. Bolivija norėjo pasinaudoti regiono plėtra ir padidinti mokesčius, sukeldama komercinę diskusiją.

Kadangi [[1874]] m. sienų sutartis neleido didinti mokesčių, kompanijos nusprendė, kad mokesčiai neteisėti ir paprašė Čilės vyriausybės įsikišti. Tai sukėlė diplomatinę krizę ir karą, kurio metu paaiškėjo slapta Peru ir Bolivijos sąjunga.


== Karo pasekmės ir tautosaka ==
== Karo pasekmės ir tautosaka ==

22:21, 14 balandžio 2008 versija

Ramiojo vandenyno karas

Tarptautinės sienos prieš karą
Data 18791883 m.
Vieta Ramiojo vandenyno pakrantė Pietų Amerikoje
Rezultatas Čilės pergalė
Priešininkai
Peru
Bolivija
Čilė
Vadai
Juan Buendía
Andrés Cáceres
Miguel Grau
Manuel Baquedano
Patricio Lynch
Juan Williams
Pajėgos
Peru-Bolivijos armija 7 000 karių 1878 m. Čilės armija 4 000 karių 1878 m.
Aukos
35 000 sužeistų ar žuvusių peruviečių ir 5 000 sužeistų ar žuvusių boliviečių 15 000 sužeistų ar žuvusiųjų

Ramiojo vandenyno karas, dar vadinaamas Kalio salietros karu, nes ji buvo karo priežastis – karas, vykęs devynioliktame amžiuje Pietų Amerikoje. Jo metu Čilė kariavo su jungtinėmis Peru ir Bolivijos pajėgomis 1879-1883 m. Ji gavo mineralų pilną Atakamos dykumos dalį, iš Peru atimdama Tarapaką ir Ariką, o iš Bolivijos Litoralį ir taip užblokavo Bolivijos priėjimą prie jūros.

Karo priežastys

Karas kilo iš Čilės ir Bolivijos ginčo dėl Atakamos dykumos teritorijos Ramiojo vandenyno pakrantėje tarp 23 ir 26 lygiagretės. Čia buvo daugybė mineralų, kuriuos kasė Čilės ir britų kompanijos. Bolivija norėjo pasinaudoti regiono plėtra ir padidinti mokesčius, sukeldama komercinę diskusiją.

Kadangi 1874 m. sienų sutartis neleido didinti mokesčių, kompanijos nusprendė, kad mokesčiai neteisėti ir paprašė Čilės vyriausybės įsikišti. Tai sukėlė diplomatinę krizę ir karą, kurio metu paaiškėjo slapta Peru ir Bolivijos sąjunga.

Karo pasekmės ir tautosaka

Čilėje iki šiol yra populiarūs anekdotai apie tai, kaip Bolivija neturi išėjimo prie jūros.