Ramiojo vandenyno karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: bn:প্রশান্ত মহাসাগরীয় যুদ্ধ |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šablonas:Infobox Kariniai konfliktai |
|||
⚫ | |||
|image = [[Image:Guerra-del-pacifico-01-a.svg|220px]] |
|||
|caption = Tarptautinės sienos prieš karą |
|||
|date=[[1879]]–[[1883]] m. |
|||
|place= Ramiojo vandenyno pakrantė Pietų Amerikoje |
|||
|result= Čilės pergalė |
|||
|combatant1 = [[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Peru]]<BR>[[Image:Flag of Bolivia (state).svg|22px]] [[Bolivija]] |
|||
|combatant2 = [[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Čilė]] |
|||
|commander1 = [[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Juan Buendía]]<BR>[[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Andrés Cáceres]]<BR>[[Image:Flag of Peru (1825 - 1950).svg|22px]] [[Miguel Grau]] |
|||
|commander2 = [[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Manuel Baquedano]]<BR>[[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Patricio Lynch]]<BR>[[Image:Flag of Chile.svg|22px]] [[Juan Williams]] |
|||
|strength1= Peru-Bolivijos armija 7 000 karių [[1878]] m. |
|||
|strength2= Čilės armija 4 000 karių [[1878]] m. |
|||
|casualties1= 35 000 sužeistų ar žuvusių peruviečių ir 5 000 sužeistų ar žuvusių boliviečių |
|||
|casualties2= 15 000 sužeistų ar žuvusiųjų |
|||
}} |
|||
⚫ | '''Ramiojo vandenyno karas''', dar vadinaamas '''[[Kalio salietra|Kalio salietros]] karu''', nes ji buvo karo priežastis – karas, vykęs [[XIX amžius|devynioliktame amžiuje]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Jo metu [[Čilė]] kariavo su jungtinėmis Peru ir [[Bolivija|Bolivijos]] pajėgomis [[1879]]-[[1883]] m. Ji gavo mineralų pilną [[Atakama|Atakamos]] dykumos dalį, iš Peru atimdama Tarapaką ir Ariką, o iš Bolivijos Litoralį ir taip užblokavo Bolivijos priėjimą prie [[jūra (geografija)|jūros]]. |
||
== Karo priežastys == |
|||
Karas kilo iš Čilės ir Bolivijos ginčo dėl Atakamos dykumos teritorijos [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantėje tarp 23 ir 26 lygiagretės. Čia buvo daugybė mineralų, kuriuos kasė Čilės ir [[Didžioji Britanija|britų]] kompanijos. Bolivija norėjo pasinaudoti regiono plėtra ir padidinti mokesčius, sukeldama komercinę diskusiją. |
|||
Kadangi [[1874]] m. sienų sutartis neleido didinti mokesčių, kompanijos nusprendė, kad mokesčiai neteisėti ir paprašė Čilės vyriausybės įsikišti. Tai sukėlė diplomatinę krizę ir karą, kurio metu paaiškėjo slapta Peru ir Bolivijos sąjunga. |
|||
== Karo pasekmės ir tautosaka == |
== Karo pasekmės ir tautosaka == |
22:21, 14 balandžio 2008 versija
Ramiojo vandenyno karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Tarptautinės sienos prieš karą | |||||||
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Peru Bolivija |
Čilė | ||||||
Vadai | |||||||
Juan Buendía Andrés Cáceres Miguel Grau |
Manuel Baquedano Patricio Lynch Juan Williams | ||||||
Pajėgos | |||||||
Peru-Bolivijos armija 7 000 karių 1878 m. | Čilės armija 4 000 karių 1878 m. | ||||||
Aukos | |||||||
35 000 sužeistų ar žuvusių peruviečių ir 5 000 sužeistų ar žuvusių boliviečių | 15 000 sužeistų ar žuvusiųjų |
Ramiojo vandenyno karas, dar vadinaamas Kalio salietros karu, nes ji buvo karo priežastis – karas, vykęs devynioliktame amžiuje Pietų Amerikoje. Jo metu Čilė kariavo su jungtinėmis Peru ir Bolivijos pajėgomis 1879-1883 m. Ji gavo mineralų pilną Atakamos dykumos dalį, iš Peru atimdama Tarapaką ir Ariką, o iš Bolivijos Litoralį ir taip užblokavo Bolivijos priėjimą prie jūros.
Karo priežastys
Karas kilo iš Čilės ir Bolivijos ginčo dėl Atakamos dykumos teritorijos Ramiojo vandenyno pakrantėje tarp 23 ir 26 lygiagretės. Čia buvo daugybė mineralų, kuriuos kasė Čilės ir britų kompanijos. Bolivija norėjo pasinaudoti regiono plėtra ir padidinti mokesčius, sukeldama komercinę diskusiją.
Kadangi 1874 m. sienų sutartis neleido didinti mokesčių, kompanijos nusprendė, kad mokesčiai neteisėti ir paprašė Čilės vyriausybės įsikišti. Tai sukėlė diplomatinę krizę ir karą, kurio metu paaiškėjo slapta Peru ir Bolivijos sąjunga.
Karo pasekmės ir tautosaka
Čilėje iki šiol yra populiarūs anekdotai apie tai, kaip Bolivija neturi išėjimo prie jūros.