Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė|Saulės]] (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios. |
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė|Saulės]] (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios. |
||
Dalis raudonųjų nukštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta dar viena planeta [[Gliese |
Dalis raudonųjų nukštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta dar viena planeta [[Gliese 581c]], labai panaši į Žemę,kuri skrieja vadinamoje gyvybės zonoje,kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos, neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl nemažai astronomų mano, kad ten gali tyvulioti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė. |
||
14:56, 7 balandžio 2008 versija
Raudonoji nykštukė - žvaigždė, kurios masė nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus temperatūra nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į pagrindinę seką. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių tako žvaigždžių.
Raudonosios nykštukė, savo kurą degina labai lėtai ir gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo Visatos susidarymo). Savo gyvavimo pabaigoje jos paprasčiausiai mažėja virsdamos juodosiomis nykštukėmis.
Kentauro Proksima - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo Saulės (4 šviesmečiai). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
Dalis raudonųjų nukštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės Gliese 581 buvo aptikta dar viena planeta Gliese 581c, labai panaši į Žemę,kuri skrieja vadinamoje gyvybės zonoje,kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos, neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl nemažai astronomų mano, kad ten gali tyvulioti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
Taip pat žiūrėkite
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |