Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:45, 6 balandžio 2008 versija

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Raseinių
Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Šiluva
Adresas	M. Jurgaičio g. 2
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1775 m.
Stilius	barokas

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika stovi Šiluvos miestelyje, prie Raseinių–Radviliškio kelio. Vėlyvojo baroko stiliaus.

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. 2008 m. bazilikos kompleksui suteiktas kultūros paminklo statusas.

Istorija

Didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. Šiluvos savininkas Andrius Zaviša apie 1500 m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie 1532 m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai 1594 m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie Šiluvos). 1592–1622 m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.

1669 m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija 1754 m. prijungta prie Kėdainių. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m. mini stebuklingą Šiluvos Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie 1608 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl Šiluvos katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas Merkelis Giedraitis. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.

1622 m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis 1627 m. Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. 1651 m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas 1674 m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. Kražių jėzuitų kolegijos auklėtiniai 1677 m. pradėjo procesines eisenas į Šiluvą. Vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į Šiluvą. 1763 m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos 1905 m.).

1760 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota 1775 m. (vidaus dekoras T. Podgaiskio). 1786 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. 1892 m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda. 1893 m. parengtas bokštų atstatymo projektas. 1896 m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia 1925 m. restauruota, atstatyti bokštai. Nuo 1932 m. Šiluvoje rengiami eucharistiniai kongresai. Ona Šmigelskienė 1957 m. restauravo Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Šiluvos bažnyčiai 1976 m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, kvadratinio plano, su masyviu bokštu ir 4 bokšteliais kampuose. Ji vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, halinė, dvibokštė, su trisiene apside. Bažnyčios kampuose prigludusios žemos zakristijos. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894 – 1979).

Pagrindinis altorius
Kairysis šoninis altorius

Šiluvos koplyčia

Aplink akmenį su įdubimu, primenančiu pėdą, pastatyta aštuoniakampė koplyčia. 1663 m. pastatyta kita, didesnė. Ilgainiui ji supuvo, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pastatyta nauja medinė koplyčia. Joje 1872 m. ant akmens įrengtas altorius (archit. J. P. Zimodras), virš jo pastatyta T. Bukotos iš Anglijos atvežta marmurinė Švč. Mergelės Marijos statula.

Architektas Antanas Vivulskis 1906 m. suprojektavo mūrinę koplyčią. Valdžia statyti neleido, reikalavo surinkti visas sąmatoje numatytas lėšas (39 222 rb). 1911 m. projektas patvirtintas, statyti leista. 1912 m. (minint Apsireiškimo 300 metų sukaktį) kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Statybą prižiūrėjo architektas Mykolas Dubovikas. Pastatyta koplyčia 1924 m. rugsėjo 8 d. pašventinta.

1993 m. rugsėjo 7 d. viešėdamas Lietuvoje, šioje koplyčioje meldėsi popiežius Jonas Paulius II.

@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
 Didikas [[Petras Simonas Gedgaudas]] [[1457]] m. [[rugsėjo 1]] d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta [[Šiluva]]) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. [[Šiluva|Šiluvos]] savininkas Andrius Zaviša apie [[1500]] m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie [[1532]] m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai [[1594]] m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie [[Šiluva|Šiluvos]]). [[1592]]–[[1622]] m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.
-[[1669]] m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija [[1754]] m. prijungta prie [[Kėdainiai|Kėdainių]]. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] [[1646]] m. mini stebuklingą [[Šiluva|Šiluvos]] Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta [[Šiluva|Šiluvos]] klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie [[1608]] m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl [[Šiluva|Šiluvos]] katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.
+[[1669]] m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija [[1754]] m. prijungta prie [[Kėdainiai|Kėdainių]]. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] [[1646]] m. mini stebuklingą [[Šiluva|Šiluvos]] Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta [[Šiluva|Šiluvos]] klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie [[1608]] m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl [[Šiluva|Šiluvos]] katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.
 [[1622]] m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis [[1627]] m. [[Šiluva|Šiluvoje]] pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. [[1651]] m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas [[1674]] m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. [[Kražiai|Kražių]] jėzuitų kolegijos auklėtiniai [[1677]] m. pradėjo procesines eisenas į [[Šiluva|Šiluvą]]. Vyskupas [[Antanas Tiškevičius]] [[1752]] m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į [[Šiluva|Šiluvą]]. [[1763]] m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos [[1905]] m.).