Žvaigždėlapis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{nocontext}} |
|||
'''Žvaigždėlapis''' yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio [[Žemė|Žemės]] pusrutulių [[Žvaigždė|žvaigždžių]] stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrėdami tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku. |
'''Žvaigždėlapis''' yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio [[Žemė|Žemės]] pusrutulių [[Žvaigždė|žvaigždžių]] stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrėdami tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku. |
||
Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurie kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus. |
Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurie kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus. |
||
Kiekvieną mėnesį danguje pasirodo nauji [[Žvaigždynas|žvaigždynai]], o senieji išnyksta. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti bei suvokti kintantį dangų. |
Kiekvieną mėnesį danguje pasirodo nauji [[Žvaigždynas|žvaigždynai]], o senieji išnyksta. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti bei suvokti kintantį dangų. |
||
==Kaip naudotis žvaigždėlapiu== |
|||
Dangaus skliauto vaizdas priklauso nuo metų ir [[Para|paros]] laiko bei nuo platumos, kurioje gyvenama. [[Lietuva|Lietuvos]] platuma yra tarp 40 - 60° [[Šiaurė|šiaurės]] [[Platuma|platumoje]], todel norint stebėti žvaigždes, yra atsižvelgiama į geografinę platumą ir į metų laiką. |
|||
Viršutinėje žvaigždėlapio dalyje yra šiaurės pusrutulis, apatiniam - pietų pusrutulis. Žvaigždėlapyje būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Tai atitinka žvaigždžių išdėstymą. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai [[laikrodis]] atsukamas viena valanda atgal. |
|||
{{astro-stub}} |
{{astro-stub}} |
||
21:46, 2 balandžio 2008 versija
Žvaigždėlapis yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio Žemės pusrutulių žvaigždžių stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrėdami tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku.
Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurie kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus. Kiekvieną mėnesį danguje pasirodo nauji žvaigždynai, o senieji išnyksta. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti bei suvokti kintantį dangų.
Kaip naudotis žvaigždėlapiu
Dangaus skliauto vaizdas priklauso nuo metų ir paros laiko bei nuo platumos, kurioje gyvenama. Lietuvos platuma yra tarp 40 - 60° šiaurės platumoje, todel norint stebėti žvaigždes, yra atsižvelgiama į geografinę platumą ir į metų laiką.
Viršutinėje žvaigždėlapio dalyje yra šiaurės pusrutulis, apatiniam - pietų pusrutulis. Žvaigždėlapyje būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Tai atitinka žvaigždžių išdėstymą. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai laikrodis atsukamas viena valanda atgal.
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |