Daūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Trintukas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 10: Eilutė 10:
|gim= [[kidaniai]], [[mongolai]]
|gim= [[kidaniai]], [[mongolai]]
}}
}}
'''Daūrai''' (supapr.kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma ''Dahur'' laikoma pažeminančia) - viena iš 56 oficialiai [[Kinija|Kinijoje]] pripažįstamų [[tauta|tautų]]. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.
'''Daūrai''' (supapr.kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma ''Dahur'' laikoma žeminančia) - viena iš 56 oficialiai [[Kinija|Kinijoje]] pripažįstamų [[tauta|tautų]]. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.


Kalba daūrų kalba, kuri priklauso [[mongolų kalbos|mongolų kalboms]] ([[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas ''Merden Enhebatu'' pritaikė ''[[Pinyin]]'' pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias [[leksema]]s, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų]], [[evenkų kalba|evenkų]] kalbų.
Kalba daūrų kalba, kuri priklauso [[mongolų kalbos|mongolų kalboms]] ([[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas ''Merden Enhebatu'' pritaikė ''[[Pinyin]]'' pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias [[leksema]]s, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų]], [[evenkų kalba|evenkų]] kalbų.

23:28, 30 kovo 2008 versija

Daūrai
Gyventojų skaičius 132 394 (2000)
Populiacija šalyse Kinija: Vidinė Mongolija, Heilongdziangas,

Sindziango uigūrų autonominis regionas

Kalba (-os) daūrų
Religijos šamanizmas, Tibeto budizmas
Giminingos etninės grupės kidaniai, mongolai

Daūrai (supapr.kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma Dahur laikoma žeminančia) - viena iš 56 oficialiai Kinijoje pripažįstamų tautų. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.

Kalba daūrų kalba, kuri priklauso mongolų kalboms (Altajaus kalbų šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas Merden Enhebatu pritaikė Pinyin pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias leksemas, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, mandžiūrų, evenkų kalbų.
Kalba turi 3 dialektus: bataxan, hailar ir qiqibar.

Daūrai genetiškai yra kilę iš kidanių, ką paliudijo neseni DNR tyrimai[1]. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis Užbaikalės, kuri dabar žinoma kaip Daūrija.

Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su kazokais (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643-1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į Amūro regioną imperatoriaus Shunzhi valdymo laikais (1654-1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi Nonni (angl. Nenjiang River) upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti Qing imperatorių karinėje sistemoje, saugoti Kinijos imperijos šiaurines sienas.
Kai 1931 m. į Mandžiūriją įsiveržė Japonija, daūrai smarkiai priešinosi japonams.

Daūrai tradiciškai sėjo javus, augino arklius ir galvijus. Gyvenė šiauriniuose kalnuose segė medžio anglį, medžiojo, rinko valgomus augalus, dirbo odas, gamino vežimus ir medinius vamzdžius.

Daūrai pasižymėjo labai savotiška hierachine sistema. Tą pačią pavardę turintys žmonės priklauso vienai grupei, vadinamai hala, ir gyvena kartu. Kiekviena hala dalinasi į atskirus klanus (mokon). Kiekvienas klanas gyvena savo mieste. Kai tuokiasi skirtingų klanų žmonės, vyras kraustosi į žmonos klaną, bet jame neturi teisių į turtą. Santuokas organizuodavo tėvai. Būdingi labai tvirti svainystė ryšiai. Tradicijos reikalauja, kad visuose svarbiuose įvykiuose dalyvautų svainiai su šeimomis, kurie siunčia dovanas naujagimiams ir pan.

Tradicinės sporto šakos buvo imtynės, arklių lenktynės ir šaudymas iš lanko. Taip pat žaidžia žaidimą, artimą futbolui, su kamuolių iš jaučių vilnos.

Daūrų kaimai tvarkingi, paprastai kalnų šlaituose, prie upių ar upelių. Namai turi kiemus, aptvertus pintomis žabų tvoromis.

Moterys nuo senovės garsėjo siuvinėjimu, jų drabužiai būna puikiai siuvinėti. Žiemą daūrės dėvi ilgas, paprastai mėlynas suknias ir odinius batus. Vasarą dėvi kelnes, avi baltas kojines ir ornamentuotus batelius. Vyrai žiemą dėvi kailines kepures su ausinėmis iš lapės ar raudonojo elnio kailio. Vasarą jie galvą apsiriša kaktas baltu audeklu arba nešioja šiaudines skrybėles.

Tipiškas maistas yra sorų ar grikių lakštiniai su pienu, grikių pyragaičiai, avižinė košė su soja. Labai vertina žvėrieną ir laukinę paukštieną - elnieną, fazanieną, antieną. Augina daug daržovių.

Daugelis daūrų išpažįsta šamanizmą. Kiekvienas klanas turi savo šamaną, kuris atlieka svarbias apeigas. Dalis daūrų yra perėme lamaizmą.

Nuorodos

  1. Li Jinhui, DNA Match Solves Ancient Mystery, china.org.cn 08/02/2001.