John von Neumann

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

John von Neumann

Džonas fon Neimanas (John fon Neumann, 1903 m. gruodžio 28 d. – 1957 m. vasario 8 d.) – žydų kilmės vengrų matematikas, kurio svarus indėlis daugelyje mokslo šakų kaip kvantinę mechaniką, funkcionalinę analizę, aibių teoriją, informatiką, ekonomiką, žaidimų teoriją, pateikęs ląstelinių automatų koncepciją.

Biografija

Gimė Budapešte 1903 m. gruodžio 28 d. ir buvo jauniausias iš trijų brolių teisininko Miksa Neumann ir Margit Kann šeimoje. Anksti pasireiškė neeiliniai gabumai. 6 m. amžiaus galėjo mintinai dalinti 8-klius skaičius ir su tėvu kalbėtis senąja graikų kalba. 8 m. amžiaus sumeistravo skaičiuotuvą, 12 m. jau skaitė aukštosios matematikos knygas.

1911 m. įstojo į Budapešto liuteronų gimnaziją. 1913 m. Džono tėvas nusipirko titulą Marfittai (austrų von analogas). 23 m. amžiaus Budapešto universitete gavo matematikos daktaro laipsnį ir kartu Ciuriko ETH cheminės inžinerijos laipsnį. Pabuvęs jauniausiu Berlyno universiteto profesoriumi 1926-30 m., po Hitlerio atėjimo į valdžią su motina ir broliais emigravo į JAV. Čia savo vardą pakeitė į John von Neuman (įdomu, kad jo broliai skirtingai adaptavo savo pavardes: Vonneumann ir Newman).

30 m. amžiaus jau buvo publikavęs apie 30 rimtų mokslinių straipsnių. Buvo pakviestas į Prinstono Pažangiųjų studijų institutą (kiti pakviestieji buvo Albertas Einšteinas ir Kurtas Godelis) ir jame buvo matematikos profesoriumi nuo 1933 m. iki mirties. 1936-38 m. Institute lankėsi Alanas Tiuringas, kur baigė rašyti daktarinę disertaciją (vadovaujant Alonzo Church). 1936 m. jis buvo išspausdinęs straipsnį, kuriame išdėstė universalios skaičiavimo mašinos loginę sandaros koncepcijas. Tad Neimanas galėjo susipažinti su jo idėjomis.

Neimanas pasižymėjo kaip tikras hedonistas, mėgo gausiai valgyti ir gerti (pažįstami juokaudavo, kad jis moka skaičiuoti viską, išskyrus kalorijas), pasakoti nešvankius anekdotus ir žvalgytis į merginų kojas (taip akivaizdžiai, kad Los Alamos sekretorės neretai stalų apatinę dalį užsidengdavo popieriaus lapais).

1937 m. Dž. fon Neimanas tapo JAV piliečiu. 1938 m buvo apdovanotas M. Bochero premija už darbus funkcionalinės analizės srityje. Dž. fon Neimanas buvo dukart vedęs. 1930 m. vedė Mariette Kovesi ir dėl vedybų perėjo į katalikybę. Su ja susilaukė dukters Marinos, būsimos garsios ekonomistės. Santuoka iširo 1937 m., tačiau jau 1938 m. jis vedė Klarą Dan.

1957 m. susirgo kaulų vėžiu, kurį galėjo sukelti apšvitinimas radiacija vandenilinės bombos bandymo Ramiojo vandenyne metu arba darbo Los Alamos laboratorijoje metu (jo kolega Enriko Fermi, branduolinių tyrimų pionierius, mirė nuo kaulų vėžio 1954 m.). 1957 m. vasario 8 d., po didelių kančių, mirė. Gulėdamas Valterio Rido (Walter Reed) ligoninėje Vašingtone nustebino pažįstamus papašęs pakviesti katalikų kunigą.

Per savo gyvenimą parašė apie 150 straipsnių: 50 iš matematikos, 20 – fizikos, 60 – taikomosios matematikos. Prieš mirtį kūrė žmogaus smegenų sandaros teoriją.

Išsakė keletą neįprastų idėjų. Dėmesys meteorologinėms prognozės paskatino susikurti viziją, kad žmogus gali valdyti aplinką, pavyzdžiui, apipukšdamas spalvotais dažais Arktikos ledus, kad būtų sugeriama daugiau Saulės energijos ir globaliai pakiltų temperatūra. Jis taipogi pasisakė už prevencinį branduolinį smūgį TSRS, kas, jo nuomone, turėjo rusams sutrukdyti sukurti atominę bombą. Jis savo politines pažiūras yra apibūdinęs "antikomunistinėmis, gerokai labiau militaristines nei įprasta". Jis šaltojo karo mokslinių aspektų ideologas.