Oro masė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Oro masės klasifikuojamos pagal temperatūrą bei [[drėgnumas|drėgmės kiekį]]. Temperatūros aspektu - ''arktinė'' (šalčiausia), ''poliarinė'' arba ''atogrąžų (tropinė)'' (šilčiausia), drėgnumo aspektu - ''jūrinė'' (didelis drėgmės kiekis) arba ''žemyninė (kontinentinė)'' (palyginus mažas drėgmės kiekis). Šios dvi charakteristikos apjungiamos, gaunant bendrą pavadinimą, pvz., jūrinė atogrąžų oro masė būtų šilta ir drėgna. |
Oro masės klasifikuojamos pagal temperatūrą bei [[drėgnumas|drėgmės kiekį]]. Temperatūros aspektu - ''arktinė'' (šalčiausia), ''poliarinė'' arba ''atogrąžų (tropinė)'' (šilčiausia), drėgnumo aspektu - ''jūrinė'' (didelis drėgmės kiekis) arba ''žemyninė (kontinentinė)'' (palyginus mažas drėgmės kiekis). Šios dvi charakteristikos apjungiamos, gaunant bendrą pavadinimą, pvz., jūrinė atogrąžų oro masė būtų šilta ir drėgna. |
||
[[Europa|Europoje]] vartojamas apibūdinimas ''ekvatorinė (pusiaujo)'' pažymėti pusiaujo žemumose susiformuojančią oro masę, kuri skiriasi nuo tropinės oro masės, susidarančios subtropinėse aukštumose. Skirtinguose kontekstuose vartojami taip pat įvairūs kiti čia nepaminėti pavadinimai. |
[[Europa|Europoje]] vartojamas apibūdinimas ''ekvatorinė (pusiaujo)'' pažymėti pusiaujo žemumose susiformuojančią oro masę, kuri skiriasi nuo tropinės oro masės, susidarančios subtropinėse aukštumose. Skirtinguose kontekstuose vartojami taip pat įvairūs kiti čia nepaminėti pavadinimai. |
||
oro molekuline mase yra 1000000000000000m/s |
|||
==Judėjimas ir atmosferos frontai== |
==Judėjimas ir atmosferos frontai== |
||
19:20, 23 kovo 2008 versija
Oro masė - meteorologijoje, didelis vientisas kiekis oro, turinčio beveik vienodus temperatūros, atmosferos slėgio ir vandens garų kiekio rodiklius. Oro masė gali dengti šimtus ir tūkstančius kvadratinių kilometrų, ir lėtai keistis priklausomai nuo to, virš kokios vietovės yra.
Klasifikacija
Oro masės klasifikuojamos pagal temperatūrą bei drėgmės kiekį. Temperatūros aspektu - arktinė (šalčiausia), poliarinė arba atogrąžų (tropinė) (šilčiausia), drėgnumo aspektu - jūrinė (didelis drėgmės kiekis) arba žemyninė (kontinentinė) (palyginus mažas drėgmės kiekis). Šios dvi charakteristikos apjungiamos, gaunant bendrą pavadinimą, pvz., jūrinė atogrąžų oro masė būtų šilta ir drėgna.
Europoje vartojamas apibūdinimas ekvatorinė (pusiaujo) pažymėti pusiaujo žemumose susiformuojančią oro masę, kuri skiriasi nuo tropinės oro masės, susidarančios subtropinėse aukštumose. Skirtinguose kontekstuose vartojami taip pat įvairūs kiti čia nepaminėti pavadinimai.
oro molekuline mase yra 1000000000000000m/s
Judėjimas ir atmosferos frontai
Judėdamos oro masės įgauna vietovių, virš kurių juda savybių. Šaltos arktinės oro masės dažniausios arktiniuose regionuose, o jūrinės oro masės paprastai susidaro virš vandens. Tačiau jei jūrinė oro masė pasuka virš sausumos, ji palaipsniui praranda drėgmę ir ilgainiui tampa žemynine, taip pat ir, pvz., atogrąžų oro masė, judanti šiaurės link, atšals ir taps poliarine arba arktine.
Oro masės neturi aiškiai erdvėje apibrėžiamų ribų, tačiau vietose, kur susitinka dvi ar daugiau oro masių, susidaro labai mažas regionas, vadinamas atmosferos frontu arba oro frontu, kuriame pasireiškia akivaizdūs ir dideli orų pokyčiai. Oro masės nesimaišo tarpusavyje, o pakeičia, išstumia viena kitą. Susiję atmosferos frontai taip pat juda, sukeldami orų pokyčius apačioje esančioms vietovėms. Frontai vadinami pagal ateinančią oro masę, pvz., šaltas frontas susidarys regione, kur šalta oro masė išstumia šiltesnę.
Oro masių nereikėtų maišyti su daug greitesniais ir mažesnio masto reiškiniais, (angl. microburst), kai staiga nusileidęs oro stulpas sukelia į tornadą panašius vėjus.