Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Ironija''' – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[ |
'''Ironija''' – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės. |
||
== Pavyzdys == |
== Pavyzdys == |
||
O taip juk aš kaltas visada. ( |
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte.) |
||
[[kategorija:Kalbos formos]] |
[[kategorija:Kalbos formos]] |
02:33, 21 kovo 2008 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte.)