Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Ironija''' – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
'''Ironija''' – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.


== Pavyzdys ==
== Pavyzdys ==
O taip juk aš kaltas visada. (kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte.)


[[kategorija:Kalbos formos]]
[[kategorija:Kalbos formos]]

02:33, 21 kovo 2008 versija

Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.

Pavyzdys

O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte.)