Ušasė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
10 baitų pašalinta ,  prieš 15 metų
S
citavimas pataisytas
(papildyta)
S (citavimas pataisytas)
 
Ušasė prieš aušrą išvažiuoja savo akinančia karieta, pasikinkiusi raudonus arklius arba jaučius, atveria dangaus vartus (tamsos vartus), užpildo Visatą šviesa, apšviečia kelius, lobius, pažadina visus, atneša turtus, gėrybes, karves, arklius, vaikus (iš dalies, sūnus), gyvybę, šlovę, suteikia prieglaudą ir apsaugą.
Ypač pabrėžiamas Ušasės vadovavimas dainininkams: ji apdovanoja meistriškumu (''„[[Rigveda]]“'' I 48, 12), nukreipia ir įkvėpia dainininką. Ušasė pagimdo Saulę (VII 78, 3), paruošia jai kelią (I 113, 16), atveda ją; pasirodo kartu su saulės spinduliais, grumiasi su [[Surja]], ateina pas jį, išeina iš nakties sesers (IV 52, 1), pakeisdama ją (X 127, 3).
 
Ušasė tiesia kelius ir žmonėms: ji paruošia kelius, prižiūri juos ir apšviečia. Pati Ušasė gyvena tvirtovėje ant kalno. Ji — dangaus duktė, bet tuo pačiu ir pagimdyta Surjos (II 23, 2), ir ji yra jo žmona (VII 75, 5). Kartu Ušasė — [[Ašvinas|Ašvinų]], plg. su lietuvišku žodžiu „ašvienis“) motina (III 39, 3), dievų motina (I 113, 19), karvių ir netgi himnų kūrimo motina (V 47, 1); ji — nakties ir dievų (iš dalies, [[Aditjas|Aditjų]]) sesuo, savo tėvo, Surjos, Saulės, galbūt [[Pušana|Pušanos]] meilužė (V 55); didžiausia reikšmė skiriama incestiniams ryšiams su tėvu-dangumi.
330

pakeitimų

Naršymo meniu