Pranašas Jona: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Vestboras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
{{tvarkyti}}
'''Pranašas Jona''', pasak [[Biblija|Biblijos]] buvo Amačio iš Geto sūnus. Vieną kartą Dievas jam tarė: „Nueik į Ninevę ir sakyk žmonėms, kad jų miestas bus sunaikintas“. Bet Jona nepaklausė. Jis pabėgo nuo Dievo ir plaukė laivu. Staiga užėjo stipri audra. Jūreiviai pradėjo melstis kiekvienas savo dievams. Tuo tarpu Jona kietai miegojo. Vienas jį prižadino ir liepė melstis savo Dievui. Tada jūrininkai sugalvojo mesti burtus. Burtai krito Jonai. Jis prisipažino, kad bėgo nuo Dievo. Jūrininkai bandė irtis atgal, bet bangos neleido. Tada Jona tarė: „Meskite mane į jūrą. Tada ji nustos siautėti“. Jūrininkai meldėsi, kad Viešpats jų nebaustų už tai, kad įmetė nekaltąjį į jūrą. Ir Joną įmetė. Tada Dievas pasiuntė didelę žuvį, kuri jį prarijo. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. Jis meldėsi, kad Dievas jį išgelbėtų. Tada žuvis jį išspjovė į krantą. Tada Dievas vėl liepė Jonai eiti į Ninevę ir pasakyti žmonėms viską, ką jis anksčiau sakė. Jona taip ir padarė. Jis sakė Ninevės gyventojams: „Dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta!“ Tada visi žmonės apsivilko atgailos maišus, apvilko gyvūnus ir atgailavo Dievui. Tada Dievas jų nenubaudė. Jona labai supyko: „Taip ir maniau, kad taip bus. Juk,tu, Dievas, gailestingas ir atlaidus. Geriau jau mirčiau negu matyčiau kaip tėvynės priešas atgailauja“. Jona išvyko iš miesto ir sustojo pailsėti, nes buvo labai karšta. Toje vietoje Dievas išaugino moliūgą, kad nors koks pavėsis Jonai būtų. Jis labai džiaugėsi moliūgu. Naktį Dievas pasiuntė kirminą, kuris sugraužė moliūgo šaknis ir tas nudžiūvo. Jona gailėjo moliūgo. Tada Dievas jam tarė: „Tu gaili moliūgo, kuris per vieną dieną užaugo ir per naktį nuvyto, Tai argi aš neturėčiau pasigailėti žmonių, kurie neatskiria kairės nuo dešinės?“
'''Pranašas Jona''', pasak [[Biblija|Biblijos]] buvo Amačio iš Geto sūnus. Vieną kartą Dievas jam tarė: „Nueik į Ninevę ir sakyk žmonėms, kad jų miestas bus sunaikintas“. Bet Jona nepaklausė. Jis pabėgo nuo Dievo ir plaukė laivu. Staiga užėjo stipri audra. Jūreiviai pradėjo melstis kiekvienas savo dievams. Tuo tarpu Jona kietai miegojo. Vienas jį prižadino ir liepė melstis savo Dievui. Tada jūrininkai sugalvojo mesti burtus. Burtai krito Jonai. Jis prisipažino, kad bėgo nuo Dievo. Jūrininkai bandė irtis atgal, bet bangos neleido. Tada Jona tarė: „Meskite mane į jūrą. Tada ji nustos siautėti“. Jūrininkai meldėsi, kad Viešpats jų nebaustų už tai, kad įmetė nekaltąjį į jūrą. Ir Joną įmetė. Tada Dievas pasiuntė didelę žuvį, kuri jį prarijo. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. Jis meldėsi, kad Dievas jį išgelbėtų. Tada žuvis jį išspjovė į krantą. Tada Dievas vėl liepė Jonai eiti į Ninevę ir pasakyti žmonėms viską, ką jis anksčiau sakė. Jona taip ir padarė. Jis sakė Ninevės gyventojams: „Dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta!“ Tada visi žmonės apsivilko atgailos maišus, apvilko gyvūnus ir atgailavo Dievui. Tada Dievas jų nenubaudė. Jona labai supyko: „Taip ir maniau, kad taip bus. Juk,tu, Dievas, gailestingas ir atlaidus. Geriau jau mirčiau negu matyčiau kaip tėvynės priešas atgailauja“. Jona išvyko iš miesto ir sustojo pailsėti, nes buvo labai karšta. Toje vietoje Dievas išaugino moliūgą, kad nors koks pavėsis Jonai būtų. Jis labai džiaugėsi moliūgu. Naktį Dievas pasiuntė kirminą, kuris sugraužė moliūgo šaknis ir tas nudžiūvo. Jona gailėjo moliūgo. Tada Dievas jam tarė: „Tu gaili moliūgo, kuris per vieną dieną užaugo ir per naktį nuvyto, Tai argi aš neturėčiau pasigailėti žmonių, kurie neatskiria kairės nuo dešinės?“

[[kategorija:Pranašai]]

19:47, 15 kovo 2008 versija

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Pranašas Jona, pasak Biblijos buvo Amačio iš Geto sūnus. Vieną kartą Dievas jam tarė: „Nueik į Ninevę ir sakyk žmonėms, kad jų miestas bus sunaikintas“. Bet Jona nepaklausė. Jis pabėgo nuo Dievo ir plaukė laivu. Staiga užėjo stipri audra. Jūreiviai pradėjo melstis kiekvienas savo dievams. Tuo tarpu Jona kietai miegojo. Vienas jį prižadino ir liepė melstis savo Dievui. Tada jūrininkai sugalvojo mesti burtus. Burtai krito Jonai. Jis prisipažino, kad bėgo nuo Dievo. Jūrininkai bandė irtis atgal, bet bangos neleido. Tada Jona tarė: „Meskite mane į jūrą. Tada ji nustos siautėti“. Jūrininkai meldėsi, kad Viešpats jų nebaustų už tai, kad įmetė nekaltąjį į jūrą. Ir Joną įmetė. Tada Dievas pasiuntė didelę žuvį, kuri jį prarijo. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. Jis meldėsi, kad Dievas jį išgelbėtų. Tada žuvis jį išspjovė į krantą. Tada Dievas vėl liepė Jonai eiti į Ninevę ir pasakyti žmonėms viską, ką jis anksčiau sakė. Jona taip ir padarė. Jis sakė Ninevės gyventojams: „Dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta!“ Tada visi žmonės apsivilko atgailos maišus, apvilko gyvūnus ir atgailavo Dievui. Tada Dievas jų nenubaudė. Jona labai supyko: „Taip ir maniau, kad taip bus. Juk,tu, Dievas, gailestingas ir atlaidus. Geriau jau mirčiau negu matyčiau kaip tėvynės priešas atgailauja“. Jona išvyko iš miesto ir sustojo pailsėti, nes buvo labai karšta. Toje vietoje Dievas išaugino moliūgą, kad nors koks pavėsis Jonai būtų. Jis labai džiaugėsi moliūgu. Naktį Dievas pasiuntė kirminą, kuris sugraužė moliūgo šaknis ir tas nudžiūvo. Jona gailėjo moliūgo. Tada Dievas jam tarė: „Tu gaili moliūgo, kuris per vieną dieną užaugo ir per naktį nuvyto, Tai argi aš neturėčiau pasigailėti žmonių, kurie neatskiria kairės nuo dešinės?“