Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: tr:Keto |
S robotas Pridedama: gl:Ceto |
||
Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
[[fi:Keto (mytologia)]] |
[[fi:Keto (mytologia)]] |
||
[[fr:Céto]] |
[[fr:Céto]] |
||
[[gl:Ceto]] |
|||
[[hu:Kétó]] |
[[hu:Kétó]] |
||
[[ja:ケートー]] |
[[ja:ケートー]] |
20:37, 12 kovo 2008 versija
Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).
Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.
Vaikai:
- Su Forkinu
Nimfa
Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]
Išnašos
Literatūra
- „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)