Juozas Tumas-Vaižgantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Kroitus (aptarimas | indėlis)
+ šablonas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Infobox Rašytojas
[[Image:Vaizgantas.jpg|thumb|200px|Juozas Tumas-Vaižgantas]][[Image:Notes of Juozas Tumas Vaižgantas.jpg|thumb|Vaižganto užrašai]]
|image =Vaizgantas.jpg|thumb|200px|Juozas Tumas-Vaižgantas
|gimimo_data =[[1869]] m. [[rugsėjo 20]] d
|gimimo_vieta =[[Malaišiai]] [[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]
|mirties_data =[[1933]] m. [[balandžio 29]] d.
|mirties_vieta =[[Kaunas]]
|tikras_vardas =Juozas Tumas
|pseudonimas =Vaižgantas
|žymiausi_darbai=Pragiedruliai
}}
[[Image:Notes of Juozas Tumas Vaižgantas.jpg|thumb|Vaižganto užrašai]]
'''Juozas Tumas-Vaižgantas''' ([[1869]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Malaišiai|Malaišiuose]] ([[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]) – [[1933]] m. [[balandžio 29]] d.) – lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas, kunigas.
'''Juozas Tumas-Vaižgantas''' ([[1869]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Malaišiai|Malaišiuose]] ([[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]) – [[1933]] m. [[balandžio 29]] d.) – lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas, kunigas.



21:17, 2 kovo 2008 versija

{{{vardas}}}
Gimė
Pseudonimas Vaižgantas
Žymiausi darbai Pragiedruliai
Vaižganto užrašai

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Malaišiuose (Anykščių raj.) – 1933 m. balandžio 29 d.) – lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas, kunigas.

Biografija

1881-1888 m. mokėsi Daugpilio realinėje gimnazijoje. 1888 m. rudenį įstojo į kunigų seminariją Kaune. Įsitraukė į slaptos lietuvių klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, o vėliau perėjo į Šv. Kazimiero draugiją. 1890 m. parašė pirmąją korespondenciją į laikraštį "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga". 1893 m. lapkričio 28 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Jelgavą. 1895 m. dėl konflikto su kunigais ir dekanu E. Roppu perkeltas vikaru į Mosėdį.

1896 m. Vaižgantas buvo vienas iš "Tėvynės sargo" išleidimo iniciatorių, 1897-1902 m. – faktinis jo redaktorius. Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo, mokė vaikus skaityti. 1896 m. spalio 2 d. Vaižganto brolis Jonas buvo areštuotas gabenatis draudžiamą spaudą. 1898 m. rugpjūčio 10 d. Vaižgantas perkeltas vikaru į Kulius (Plungės raj.). Čia vėl aktyviai įsitraukė į knygnešių veiklą ir slaptųjų mokyklų kūrimą, slėptuvę spaudai įrengė klebonijoje. 1900 m. pradėjo leisti laikraštį "Žinyčia". Dėl lenkomanų dvarininkų ir kunigų skundų 1901 m. iškeltas į Micaičius (Šiaulių raj.), o po 10 mėnesių - į Vadaktėlius (Panevėžio raj.). Čia toliau redagavo nelegalius laikraščius. Nuo 1902 m. lapkričio 28 d. buvo slaptai policijos sekamas kaip nepatikimas. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.

1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.

1914 m. buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje. 1915 m. buvo pakviestas į Sankt Peterburgas, centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Čia įsijungė į politinę veiklą: įkūrė Tautos pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stokholme.

1918 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniuje įsijungė į Lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919 m. pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. persikėlė į Kauną. Čia iki 1932 m. buvo Vytauto bažnyčios rektoriumi. 1922-1929 m. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1929 m. jam suteiktas garbės daktaro laipsnis.

1921 m. įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją ir 1921–1924 m. jai vadovavo. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-jo laipsnio ordinu (1932 m.) ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu (1928 m.).

Vaižgantas palaidotas Vytauto bažnyčioje (Kaunas).

Kūryba

Kūrybos bruožai

  • Publicistinis pradas;
  • Lietuvių tautos būdo, jos kultūros prigimties apmąstymai;
  • Vienišo žmogaus jausmų ir etinių nuostatų, aistrų bei valios susidūrimas.

Kūriniai

Svarbiausias kūrinys – „Pragiedruliai“. Jo dalys:

  • Gondingos kraštas (apie Žemaitiją):
    • praktiškumas
    • ūkinė pažanga
    • kova prieš lietuvių spaudos draudimą
  • Vaduvų kraštas (apie Aukštaitiją)
    • tautos dvasia
    • doroviniai kultūros pagrindai:
      • rūpestingumas
      • gyvas gamtos jausmas
      • atidumas
      • atjauta
    • legendos, mitai

Muziejai

Nuorodos