Alfa dalelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:49, 25 vasario 2008 versija

Alfa dalelės – helio branduoliai - dalelės (sudarytos iš dviejų neutronų ir protonų), išsviestos iš radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius. Alfa spinduliavimas - viena iš radioaktyvaus spinduliavimo rūšių.

Pavyzdys:

{}^{238}{\hbox{U}}\;\to \;^{234}{\hbox{Th}}\;+\;\alpha .

arba:

{}^{2}{}_{92}^{38}{\hbox{U}}\;\to \;{}^{2}{}_{90}^{34}{\hbox{Th}}\;+\;{}_{2}^{4}{\hbox{He}}^{2+},

Alfa daleles atrado Ernestas Rezerfordas, 1899 metais dirbdamas su uranu.

Alfa dalelė - tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai c/20 (~15000 km/s), priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos. Kadangi yra sąlyginai sunki, +2 krūvio, yra linkusi greitai reaguoti su kitais atomais ir prarasti energiją, tad ore gali nukeliauti apie 5 cm.

Alfa spinduliavimas būdingas sunkesniems elementams (didesnės atominės masės, pvz., uraniui, plutoniui.

Nedidelis alfa spinduliavimas nėra labai pavojingas sveikatai esant išoriniam kontaktui, nes alfa daleles gali neutralizuoti kelių centimetrų atstumas, popierius ar žmogaus odos negyvų ląstelių sluoksnis. Patekusios į organizmą (įkvėpiant, su maistu, ar į kraują), alfa dalelės dėl savo teigiamo +2 krūvio linkusios jonizuoti organizmo ląsteles, taip sutrikdydamos vidinius cheminius procesus bei padidindamos vėžio (dažniausiai plaučių) riziką.

Susiję straipsniai

Helionas

Šis straipsnis apie dalelių fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Alfa dalelės''' – [[Helis|helio]] branduoliai - dalelės (sudarytos iš dviejų [[neutronas|neutronų]] ir [[protonas|protonų]]), išsviestos iš [[radioaktyvumas|radioaktyvių]] atomų [[atomo branduolys|branduolių]], jiems skylant į lengvesnius.
+'''Alfa dalelės''' – [[Helis|helio]] branduoliai - dalelės (sudarytos iš dviejų [[neutronas|neutronų]] ir [[protonas|protonų]]), išsviestos iš [[radioaktyvumas|radioaktyvių]] atomų [[atomo branduolys|branduolių]], jiems skylant į lengvesnius. Alfa spinduliavimas - viena iš radioaktyvaus spinduliavimo rūšių.
+Pavyzdys:
+:<math>
+{}^{238}\hbox{U}\;\to\;^{234}\hbox{Th}\;+\;\alpha.
+</math>
+arba:
+:<math>
+{}^2{}^{38}_{92}\hbox{U}\;\to\;{}^2{}^{34}_{90}\hbox{Th}\;+\;{}^4_2\hbox{He}^{2+},
+</math>
 Alfa daleles atrado [[Ernestas Rezerfordas]], [[1899]] metais dirbdamas su [[Uranas (chemija)|uranu]].
-Alfa dalelė - tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai [[Šviesos greitis|c]]/20, priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos.
+Alfa dalelė - tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai [[Šviesos greitis|c]]/20 (~15000 km/s), priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos. Kadangi yra sąlyginai sunki, +2 krūvio, yra linkusi greitai reaguoti su kitais atomais ir prarasti energiją, tad ore gali nukeliauti apie 5 cm.
+Alfa spinduliavimas būdingas sunkesniems elementams (didesnės [[atominė masė|atominės masės]], pvz., [[uranis|uraniui]], [[plutonis|plutoniui]].
+Nedidelis alfa spinduliavimas nėra labai pavojingas sveikatai esant išoriniam kontaktui, nes alfa daleles gali neutralizuoti kelių centimetrų atstumas, popierius ar žmogaus odos negyvų ląstelių sluoksnis. Patekusios į organizmą (įkvėpiant, su maistu, ar į kraują), alfa dalelės dėl savo teigiamo +2 krūvio linkusios [[jonizacija|jonizuoti]] organizmo [[ląstelė|ląsteles]], taip sutrikdydamos vidinius cheminius procesus bei padidindamos [[vėžys (liga)|vėžio]] (dažniausiai plaučių) riziką.
 == Susiję straipsniai ==