Kumelionių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
dar |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
== Piliakalnis == |
== Piliakalnis == |
||
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu. |
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu. |
||
== Tyrimai == |
== Tyrimai == |
||
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – XI a. <ref>{{VLE|XI}}, 253 psl. </ref> |
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – XI a. <ref>{{VLE|XI}}, 253 psl. </ref> |
||
Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. |
Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. |
13:21, 24 vasario 2008 versija
Kumelionių piliakalnis | ||
---|---|---|
54°31′40″ š. pl. 23°19′50″ r. ilg. / 54.52778°š. pl. 23.33056°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Marijampolės savivaldybė | |
Seniūnija | Marijampolės kaimiškoji seniūnija |
Kumelionių piliakalnis – piliakalnis Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Šešupės kairiajame krante.
Piliakalnis
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės - gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a. – XI a. [1]
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Piliūnų piliakalnis 18 km | Piliakalnio piliakalnis 17 km | Pašlavančio piliakalnis 31 km | |||||||||
Šukių piliakalnis 27 km Misviečių piliakalnis 28 km |
|
Norkūnų piliakalnis 41 km | |||||||||
Naujienėlės piliakalnis 13 km Menkupių piliakalnis 17 km |
Lakinskų piliakalnis 11,5 km | Liudvinavo piliakalnis 5 km Gumbelių piliakalnis 24 km |
Šaltiniai
- ↑ Kumelionių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 253 psl.