Kumelionių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°31′40″ š. pl. 23°19′50″ r. ilg. / 54.52778°š. pl. 23.33056°r. ilg. / 54.52778; 23.33056 (Kumelionių piliakalnis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
dar
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:


== Piliakalnis ==
== Piliakalnis ==
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.


== Tyrimai ==
== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – XI a. <ref>{{VLE|XI}}, 253 psl. </ref>
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – XI a. <ref>{{VLE|XI}}, 253 psl. </ref>


Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].
Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].

13:21, 24 vasario 2008 versija

Kumelionių piliakalnis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Kumelionių piliakalnis
Kumelionių piliakalnis
54°31′40″ š. pl. 23°19′50″ r. ilg. / 54.52778°š. pl. 23.33056°r. ilg. / 54.52778; 23.33056 (Kumelionių piliakalnis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Marijampolės savivaldybės vėliava Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Marijampolės kaimiškoji seniūnija

Kumelionių piliakalnispiliakalnis Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Šešupės kairiajame krante.

Piliakalnis

Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės - gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a. – XI a. [1]

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkinės gyvenvietės

Piliūnų piliakalnis 18 km Piliakalnio piliakalnis 17 km Pašlavančio piliakalnis 31 km
Šukių piliakalnis 27 km
Misviečių piliakalnis 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Norkūnų piliakalnis 41 km
Naujienėlės piliakalnis 13 km
Menkupių piliakalnis 17 km
Lakinskų piliakalnis 11,5 km Liudvinavo piliakalnis 5 km
Gumbelių piliakalnis 24 km

Šaltiniai

  1. Kumelionių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 253 psl.