Daūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: br, de, es, fr, it, ja, ko, nl, no, pl, ru, uk, zh |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
* [http://english.cri.cn/2245/2005-1-14/139@192685.htm Daur] |
* [http://english.cri.cn/2245/2005-1-14/139@192685.htm Daur] |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Kinijos tautos]] |
[[Kategorija:Kinijos tautos]] |
||
[[br:Daoreg]] |
|||
[[de:Daur]] |
|||
| ⚫ | |||
[[es:Daur]] |
|||
[[fr:Daur]] |
|||
[[it:Daur]] |
|||
[[ja:ダウール族]] |
|||
[[ko:다우르족]] |
|||
[[nl:Daur]] |
|||
[[no:Daur]] |
|||
[[pl:Dagurowie]] |
|||
[[ru:Дауры]] |
|||
[[uk:Даури]] |
|||
[[zh:达斡尔族]] |
|||
21:25, 20 vasario 2008 versija
| Daūrai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 132 394 (2000) |
| Populiacija šalyse | Kinija: Vidinė Mongolija, Heilongdziangas, |
| Kalba (-os) | daūrų |
| Religijos | šamanizmas, Tibeto budizmas |
| Giminingos etninės grupės | kidaniai, mongolai |
Daūrai (supapr.kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma Dahur laikoma pažeminančia) - viena iš 56 oficialiai Kinijoje pripažįstamų tautų. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.
Kalba daūrų kalba, kuri priklauso mongolų kalboms. Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas Merden Enhebatu pritaikė Pinyin pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias leksemas, neaptinkamas kitose mongolų kalbose).
Kalba turi 3 dialektus: bataxan, hailar ir qiqibar.
Daūrai genetiškai yra kilę iš kidanių, ką paliudijo neseni DNR tyrimai[1]. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis Užbaikalės, kuri dabar žinoma kaip Daūrija.
Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su kazokais (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643-1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į Amūro regioną imperatoriaus Shunzhi valdymo laikais (1654-1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi Nonni upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti Qing imperatorių karinėje sistemoje.
Kai 1931 m. į Mandžiūriją įsiveržė Japonija, daūrai smarkiai priešinosi japonams.
Daūrai pasižymėjo labai savotiška hierachine sistema. Tą pačią pavardę turintys žmonės priklauso vienai grupei, vadinamai hala, ir gyvena kartu. Kiekviena hala dalinasi į atskirus klanus (mokon). Kiekvienas klanas gyvena savo mieste. Kai tuokiasi skirtingų klanų žmonės, vyras kraustosi į žmonos klaną, bet jame neturi teisių į turtą.
Žiemą daūrės dėvi ilgas, paprastai mėlynas suknias ir odinius batus. Vasarą dėvi kelnes. Vyrai žiemą dėvi kailines kepures iš lapės ar raudonojo elnio kailio. Vasarą jie galvą apgobia audeklu ir užsideda baltą ar spalvotą šiaudinę skrybėlę.
Daugelis daūrų išpažįsta šamanizmą. Kiekvienas klanas turi savo šamaną, kuris atlieka svarbias apeigas. Dalis daūrų yra perėme lamaizmą.
Nuorodos
- ↑ Li Jinhui, DNA Match Solves Ancient Mystery, china.org.cn 08/02/2001.