Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikte (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vikte (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 17: Eilutė 17:


== Gyvenimo būdas ==
== Gyvenimo būdas ==
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena [[jūra|jūrose]], puola [[žuvys|žuvis]], prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į [[upės|upes]]. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda [[metamorfozė]]. Išryškėja [[akys]], išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena [[jūra|jūrose]], puola [[žuvys|žuvis]], prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į [[upė|upes]]. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda [[metamorfozė]]. Išryškėja [[akys]], išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.


== Kvėpavimo sistema ==
== Kvėpavimo sistema ==

14:26, 20 vasario 2008 versija

Cephalaspidomorphi
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Bežandžiai
( Agnatha)
Klasė: Nėginiai apskritažiomeniai
( Cephalaspidomorphi)
Būrys

Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha)stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:

Gyvenimo būdas

Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.

Kvėpavimo sistema

Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.