Jonas Alšėniškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
nuor |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
[[1379]] m. [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Kęstutis|Kęstučio]] sutarties su [[VO|Vokiečių ordinu]] sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo [[1383]] m. ir [[1389]] m. bėgo į [[Prūsija|Prūsiją]] pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją - Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo. |
[[1379]] m. [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Kęstutis|Kęstučio]] sutarties su [[VO|Vokiečių ordinu]] sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo [[1383]] m. ir [[1389]] m. bėgo į [[Prūsija|Prūsiją]] pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją - Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo. |
||
[[1385]] m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene [[Jadvyga]] narys, [[1386]] m. Jogailą lydėjo į [[Krokuva|Krokuvą]]. [[1390]] m. iš Prūsijos į [[Maskva|Maskvą]] lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri [[1391]] m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus I|Vasilijaus I]]. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu [[1394]] m. buvo patekęs į nelaisvę. Po |
[[1385]] m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene [[Jadvyga]] narys, [[1386]] m. Jogailą lydėjo į [[Krokuva|Krokuvą]]. [[1390]] m. iš Prūsijos į [[Maskva|Maskvą]] lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri [[1391]] m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus I|Vasilijaus I]]. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu [[1394]] m. buvo patekęs į nelaisvę. Po Skirgailos mirties [[1396]] m. tapo [[Kijevas|Kijevo]] vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant [[1398]] m. [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo susitarimas|Vilniaus-Radomo susitarimą]]. |
||
Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.<ref> [[Edvardas Gudavičius]] {{VLE|I}}, 629 psl. </ref> |
Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.<ref> [[Edvardas Gudavičius]] {{VLE|I}}, 629 psl. </ref> |
||
22:03, 13 vasario 2008 versija
| Jonas Alšėniškis | |
|---|---|
| Alšėniškiai | |
| |
| Hipocentauras (herbas) | |
| Mirė | 1402 m. Alšėnai |
| Tėvas | Algimantas Alšėniškis |
| Sutuoktinis (-ė) | Agripina Sudimantaitė |
| Vaikai | Andrius Alšėniškis Simonas Jonaitis Alšėniškis Mykolas Jonaitis Alšėniškis Julijona Alšėniškė Aleksandras Jonaitis Alšėniškis |
Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.
Biografija
Žinomas tik tėvo vardas - Algimantas. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona Alšėniškė - Vytauto antroji žmona. Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Jonaitis Alšėniškis, Mykolas Jonaitis Alšėniškis, Aleksandras Jonaitis Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, kai kurie bendradarbiavo su Olelkaičiais.
1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją - Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.
1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę. Po Skirgailos mirties 1396 m. tapo Kijevo vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą.
Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.[1]
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius Jonas Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 629 psl.