Citologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: hr:Stanična biologija |
S robotas Keičiama: es:Biología celular, mk:Цитологија |
||
Eilutė 84: | Eilutė 84: | ||
[[en:Cell biology]] |
[[en:Cell biology]] |
||
[[eo:Ĉelbiologio]] |
[[eo:Ĉelbiologio]] |
||
[[es: |
[[es:Biología celular]] |
||
[[et:Rakubioloogia]] |
[[et:Rakubioloogia]] |
||
[[fa:زیستشناسی سلولی و مولکولی]] |
[[fa:زیستشناسی سلولی و مولکولی]] |
||
Eilutė 101: | Eilutė 101: | ||
[[ko:세포생물학]] |
[[ko:세포생물학]] |
||
[[lb:Zytologie]] |
[[lb:Zytologie]] |
||
[[mk:Цитологија]] |
|||
[[mk:Клеточна биологија]] |
|||
[[mn:Эсийн биологи]] |
[[mn:Эсийн биологи]] |
||
[[ms:Biologi sel]] |
[[ms:Biologi sel]] |
00:42, 9 vasario 2008 versija
Citologija (gr. kytos „ląstelė“, logos „mokslas“) – biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveiką daugialąsčiame organizme.
Tyrimai vykdomi mikroskopiniame ir molekuliniame lygmenyje, tiriami tiek vienaląsčiai organizmai, tiek specializuotos ląstelės daugialąsčiuose oganizmuose (pvz., žmogus).
Pošakiai
Citologijos sritys yra šios:
- Citomorfologija – tiria ląstelės formą
- Citofiziologija – tiria fiziologinius ląstelės procesus
- Citochemija – tiria ląstelėje vykstančius cheminius procesus.
Artimos sritys
Citologija glaudžiai susijusi su molekuline biologija, biochemija, virusologija, biofizika, genetika, embriologija, histologija.
Istorija
Citologija pradėjo formuotis XVII amžiuje, kai buvo išrastas mikroskopas.
1665 m. R.Hooke pirmasis stebėjo ląstelę ir panaudojo pavadinimą. Galutinai citologija kaip mokslas susiformavo XIX a. pabaigoje.
Lietuvoje rimčiau citologija susidomėjo Biochemijos institute XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo tiriama imuninės sistemos citologija, ląstelių dauginimasis, diferenciacija, receptoriai, ląstelių programuota mirtis, medžiagų poveikis ląstelei.
Žiūrėkite taip pat
- Ląstelė (cellula)
- Citoplazma (cytoplasma)
- Mitochondrijos
- Endoplazminis tinklas (reticulum endoplasmaticum)
- Goldžio kompleksas (complex golgiensis)
- Lizosomos (lysosomata)
- Mikrokūneliai
- Vakuolės (vacuolae)
- Ribosomos (ribosomata)
- Plastidės
- Centriolės (centriolae)
- Mikrovamzdeliai (microtabuli)
- Blakstienėlės (cilia)
- Žiuželiai (flagella)
- Mikrofilamentai (microfilamenti)
- Hialoplazma (hyaloplasma)
- Branduolys (nucleus, caryon)
- Branduolėlis (nucleolus)
- Chromatinas (chromatinum)
- Chomosomos (chromosomata)
- Fagocitozė
- Pinocitozė
- Mitozė (mitosis)
- Endomitozė (endomitosis cellularum)
- Mejozė (meiosis)
- Spermatozoidas (spermatozoidum, spermium)
- Kiaušinėlis, Kiaušialąstė (ovum, ootidium)
- Augalinė ląstelė
- Grybinė ląstelė
- Gyvūninė ląstelė
- Eukariotas
- Prokariotas
- Apvaisinimas
- Gameta
- Zigota
- Ląstelės intarpai (inclusiones cytoplasmaticae)
Nuorodos
|