Luotas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Luotai.jpg|300px|thumb|right|Luotų kopijos Platelių dvaro svirne]] |
[[Vaizdas:Luotai.jpg|300px|thumb|right|Luotų kopijos Platelių dvaro svirne]] |
||
'''Luotas''' – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. [[Europa|Europoje]] luotai žinomi nuo [[Mezolitas|mezolito]] laikų (VIII-V tūkst. pr. Kr.), seniausias rastas [[Olandija|Olandijos]] teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš ąžuolo išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais. |
'''Luotas''' – iš vientiso medžio [[Kamienas|kamieno]] išskobtas laivelis. [[Europa|Europoje]] luotai žinomi nuo [[Mezolitas|mezolito]] laikų (VIII-V tūkst. pr. Kr.), seniausias rastas [[Olandija|Olandijos]] teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš [[ąžuolas|ąžuolo]] išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais. |
||
[[Lietuvos jūrų muziejus|Lietuvos jūrų muziejuje]] saugomas iš [[Platelių ežeras|Platelių ežero]] dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli tilto, kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. [[Platelių ežeras|Platelių ežere]] 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas [[Plateliai|Platelių]] dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš [[Elektrėnų marios|Elektrėnų marių]] dugno, 2007 m. Varnio ežere ([[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajonas]]) rastas apie 200 m. senumo luotas. |
[[Lietuvos jūrų muziejus|Lietuvos jūrų muziejuje]] saugomas iš [[Platelių ežeras|Platelių ežero]] dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli [[tiltas|tilto]], kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. [[Platelių ežeras|Platelių ežere]] 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas [[Plateliai|Platelių]] dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš [[Elektrėnų marios|Elektrėnų marių]] dugno, 2007 m. Varnio ežere ([[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajonas]]) rastas apie 200 m. senumo luotas. |
||
Luotai buvo naudojami susisiekimui ir |
Luotai buvo naudojami susisiekimui ir [[žvejyba]]i. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]] [[Rumšiškės|Rumšiškėse]] saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalu]] plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo [[Keltas|kelto]] funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė [[Valtis|valtys]]. |
||
2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), [[Vytas Jaugėla]] ir skulptorius [[Antanas Vaškys]] (abu [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės r.]]) [[Žemaitijos nacionalinis parkas|Žemaitijos nacionaliniame parke]] išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė [[Platelių ežeras|Platelių ežere]]. |
2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), [[Vytas Jaugėla]] ir skulptorius [[Antanas Vaškys]] (abu [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės r.]]) [[Žemaitijos nacionalinis parkas|Žemaitijos nacionaliniame parke]] išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė [[aliejus|aliejumi]], o paskui sėkmingai išbandė [[Platelių ežeras|Platelių ežere]]. |
||
== Nuorodos == |
|||
* [http://www.baltai.lt/phpBB/viewtopic.php?p=6494&sid=a1021a8e67c68b027d3b6009b3a803d5 Iškilę iš dumblo Platelių ežero luotai] |
|||
* [http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2007_01/Aldutes.htm Kuprelytė A. (2007) Platelių ežere – senoviniai luotai] |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Laivai]] |
[[Kategorija:Laivai]] |
||
17:35, 29 sausio 2008 versija
Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. Europoje luotai žinomi nuo mezolito laikų (VIII-V tūkst. pr. Kr.), seniausias rastas Olandijos teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš ąžuolo išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais.
Lietuvos jūrų muziejuje saugomas iš Platelių ežero dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli tilto, kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. Platelių ežere 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas Platelių dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš Elektrėnų marių dugno, 2007 m. Varnio ežere (Ignalinos rajonas) rastas apie 200 m. senumo luotas.
Luotai buvo naudojami susisiekimui ir žvejybai. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi Vilhelmo kanalu plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo kelto funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė valtys.
2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), Vytas Jaugėla ir skulptorius Antanas Vaškys (abu Plungės r.) Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė Platelių ežere.