Aušlavis: Skirtumas tarp puslapio versijų
papildymas |
koreg |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') |
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') [[lietuvių mitologija|lietuvių]] ir [[prūsų mitologija|prūsų]] mitologijoje – gydymo [[dievas]], [[ligonis|ligonių]] dievaitis, mitinis [[gydytojas]], įgaunantis [[žaltys (mitologija)|žalčio]] pavidalą. |
||
== Šaltiniai == |
|||
Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Eskulapu. K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.) gretina jį su [[Eskulapas|Eskulapu]], Saturnu. Johanas Maleckis ([[1554]] m.) mini ''Auscautus'' ir ''Ausceutus''. J.Maleckis (''Warhafftige Beschreibung d. Sudawen'' apie 1560 m.) ''Auskayten'' ir Auschlauis'' įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“. |
|||
Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos [[vyskupas|vyskupų]] [[sinodas|sinodo]] nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su [[Eskulapas|Eskulapu]]. |
|||
K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. |
|||
⚫ | |||
[[Johanas Maleckis]] ([[1554]] m.) mini ''Auscautus'' ir ''Ausceutus''. J. Maleckis (''Warhafftige Beschreibung d. Sudawen'' apie [[1560]] m.) ''Auskayten'' ir ''Auschlauis'' įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir [[Motiejus Strijkovskis]]. |
|||
== Etimologija == |
|||
⚫ | |||
Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“. |
|||
== Vardo [[etimologija]] == |
|||
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal [[Jonas Bretkūnas|Joną Bretkūną]]), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti [[liga]]s. |
|||
⚫ | |||
== Reikšmė [[mitologija|mitologijoje]] == |
|||
⚫ | Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą dievų [[panteonas|panteone]] (pvz., [[keltų mitologija|keltų]] [[Diankechtas]] yra [[Dagna|Dagnos]] [[sūnus]], [[Apolonas]] - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto [[geneologija|genealogiją]] nėra. [[Prūsų mitologija|Prūsų dievų]] sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po [[Ukapirmas|Okopirmo]] (pirmojo dievo) ir [[Žvaigždikis|Žvaigždikio]] (''Swayxtixo'') (šviesos dievo) <ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone. |
||
== Giminingi dievai kitų tautų mitologijose == |
|||
Aušauto - dievas-gydytojas kaip [[Eskulapas]], vakarų [[semitai|semitų]] [[Ešmunas]], [[Rešefas]], [[keltų mitologija|keltų]] [[Diankechtas]], [[airiai|airių]] [[Mak-Okas]], kurio vienas iš vardų keltų įrašuose ''Anextlomarus'' („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. |
|||
Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su [[graikų mitologija|graikų]] [[Apolonas|Apolonų]] ir jo žudančiomis [[strėlė]]mis. |
|||
==Literatūra == |
==Literatūra == |
14:24, 13 sausio 2008 versija
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Šaltiniai
Pirmąkart minimas 1530 m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Eskulapu.
K. Hartknochas (XVI a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu.
Johanas Maleckis (1554 m.) mini Auscautus ir Ausceutus. J. Maleckis (Warhafftige Beschreibung d. Sudawen apie 1560 m.) Auskayten ir Auschlauis įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir Motiejus Strijkovskis.
Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
Vardo etimologija
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal Joną Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas.
Pagal V. Toporavą Aušlavis galėtų būti siejamas su „kusti“, „atkusti“. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi Kazimiero Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš „šauti“, „nušauti“, reiškiantį nuvejantį ligas[1].
Reikšmė mitologijoje
Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą dievų panteone (pvz., keltų Diankechtas yra Dagnos sūnus, Apolonas - Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Žvaigždikio (Swayxtixo) (šviesos dievo) [1], o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
Giminingi dievai kitų tautų mitologijose
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų Ešmunas, Rešefas, keltų Diankechtas, airių Mak-Okas, kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme.
Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonų ir jo žudančiomis strėlėmis.