Sąlygotoji kilmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
30 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
S
tvark.
S (tvark.)
Mokymas apie '''Sąlygotąją kilmę''' arba ''(bendrai) priklausomą (su)(si)kūrimą''kūrimą“ ({{sa|प्रतीत्यसमुत्पाद|Pratītyasamutpāda (sanskritas: प्रतीत्यसमुत्पाद)}} arba {{pa|पतिचसमुपादा|Paticcasamuppāda}}, (pali:[[kinų पतिचसमुपादा); tibetietiškai: rtenkalba|kin.cing.'brel.bar.'byung.ba; kiniškai:]] 緣起) yra svarbi [[budizmas|budistinės]] [[metafizika|metafizikos]] dalis. Visos budizmo mokyklos laikosi požiūrio, kad reiškinių kilmę visiškai sąlygoja abipusė priežasčių ir pasekmių sąsaja. Sąvokos formuluotė Vakaruose nėra nusistovėjusi, be minėtų, dar pasitaiko tokie pavadinimai: (abipusiai) priklausomas radimasis, sąlygotas radimasis, sąlygota bendroji kilmė, abipusiai sąlygotas atsiradimas ir kt.
{{cleanup}}
 
Mokymas apie '''Sąlygotąją kilmę''' arba ''(bendrai) priklausomą (su)(si)kūrimą'' (Pratītyasamutpāda (sanskritas: प्रतीत्यसमुत्पाद) arba Paticcasamuppāda (pali: पतिचसमुपादा); tibetietiškai: rten.cing.'brel.bar.'byung.ba; kiniškai: 緣起) yra svarbi [[budizmas|budistinės]] [[metafizika|metafizikos]] dalis. Visos budizmo mokyklos laikosi požiūrio, kad reiškinių kilmę visiškai sąlygoja abipusė priežasčių ir pasekmių sąsaja. Sąvokos formuluotė Vakaruose nėra nusistovėjusi, be minėtų, dar pasitaiko tokie pavadinimai: (abipusiai) priklausomas radimasis, sąlygotas radimasis, sąlygota bendroji kilmė, abipusiai sąlygotas atsiradimas ir kt.
 
'''Sąlygotąja kilme''' vadinama budistinė tiesa, teigianti, kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu visoje visatoje, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.
Sąlygotoji kilmė bendrai yra nusakoma taip:
 
Esant šiai sąlygai,<br>
kyla (kuriasi) tai.<br>
Nesant šios sąlygos,<br>
tai nekyla (nesikuria).
 
Karštą vasaros dieną jūs deginatės saulėje. Smarkiai įkaistate, suprakaituojate, ir netrukus ištrokštate. Pasiimate atsigerti ir pagalvojate, kad jau per karšta sėdėti įsaulyje ir reikėtų grįžti į kambarį, kur galima bus pasėdėti įsijungus ventiliatorių.
 
Esant deginimuisi saulėje kaip sąlygai,<br>
kyla (kuriasi) sukaitimas, prakaitas, troškulys.<br>
Namuose (t.y. nesant deginimosi saulėje sąlygos),<br>
sukaitimas, prakaitas, troškulys nekyla (nesikuria).
 
Suvokus sąlygotąją kilmę pradedama skirti pakankamai dėmesio nuolatinei kaitai (''fluxus'') tarp „atsiradimo (į būtį) ir išnykimo (į nebūtį)“, nepaliaujamai vykstančiai visur ir visada. Kiekvienas reiškinys yra nesibaigiančioje sąveikoje su kitais reiškiniais. O kadangi visi reiškiniai yra priklausomi nuo kitų reiškinių, vadinasi jie visi yra laikini ir visiškai nepastovūs.
 
==Taikymas==
*Zen Kompasas / Seung Sahnas.- Kaunas, 2006.
 
[[Kategorija:Budizmas| ]]
 
[[cs:Patičča samuppáda]]

Naršymo meniu