Pamarys: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:52, 10 sausio 2008 versija

Pomeranija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba Pòmòrskô, lenk. Pomorze Zachodnie; vok. Pommern; lot. Pomerania), istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų Vokietijoje ir Šiaurės Vakarų Lenkijoje (nepainioti su vad. Pomerelija, arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – Šcecinas. Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių. 1170 m. įsteigta Pomeranijos hercogystė nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės). XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 1648-1815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo 1701 m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė Švedija; 1815-1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijai (1871-1945 m. – kartu ir Vokietijai). Nuo 1945 m. rytinė Pomeranijos dalis (dabartinė Vakarų Pamario vaivadija) priklauso Lenkijai (iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo pasilikę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją). 1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (Mecklenburg-Vorpommern) žemei.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Image:Pomeraniae Ducatus Tabula.jpg|thumb|XVII a. Pomeranijos žemėlapis]]
-'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pomorjė'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; [[vokiečių kalba|vok.]] ''Pommern''; {{lot|Pomerania}}), istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ir Šiaurės Vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (nepainioti su vad. [[Pomerelija]], arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – [[Šcecinas]]. Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių. [[1170]] m. įsteigta Pomeranijos hercogystė nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės). [[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo [[1701]] m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]]; 1815-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsija]]i ([[1871]]-1945 m. – kartu ir Vokietijai). Nuo 1945 m. rytinė Pomeranijos dalis (dabartinė Vakarų Pamario vaivadija) priklauso Lenkijai (iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo pasilikę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją). 1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos]] (''Mecklenburg-Vorpommern'') žemei.
+'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; [[vokiečių kalba|vok.]] ''Pommern''; {{lot|Pomerania}}), istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ir Šiaurės Vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (nepainioti su vad. [[Pomerelija]], arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas – [[Šcecinas]]. Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių. [[1170]] m. įsteigta Pomeranijos hercogystė nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės). [[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo [[1701]] m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]]; 1815-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsija]]i ([[1871]]-1945 m. – kartu ir Vokietijai). Nuo 1945 m. rytinė Pomeranijos dalis (dabartinė Vakarų Pamario vaivadija) priklauso Lenkijai (iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo pasilikę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją). 1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos]] (''Mecklenburg-Vorpommern'') žemei.
 [[Kategorija:Istoriniai regionai]]