Spaudos kontrolės valdyba
| Spaudos kontrolės valdyba | |
|---|---|
| Įkurta | 1990 m. |
| Panaikinta | 1996 m. |
| Jurisdikcija | LR VRM (1990–1992) LR TM (1992–1996) |
| Vadovas | Viktoras Baublys, Šviedrys Vipartas |
|
| |
Spaudos kontrolės valdyba – buvęs valstybinis lietuviškos žiniasklaidos reguliatorius.
Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Registravo besisteigiančius laikraščius, žurnalus, biuletenius, leidyklas, radijo, televizijos stotis, videostudijas, naujienų agentūras bei kitą žiniasklaidą. Galėjo neregistruoti visuomenės informavimo priemonės, jei pareiškime buvo trūko duomenų ar jie buvę neteisingi, jeigu ją registruoja neveiksnus asmuo arba laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą baustas asmuo, arba jeigu jau egzistavo visuomenės informavimo priemonė tokiu pačiu pavadinimu, arba pareiškėjas nesumokėjo valstybinio mokesčio.
Dar prižiūrėjo, kaip visuomenės informavimo priemonės laikėsi 1990 m. priimto LR spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo. Už šio įstatymo 6 straipsnio nesilaikymą Spaudos kontrolės valdyba turėjo teisę sustabdyti ir net nutraukti visuomenės informavimo priemonių veiklą, jeigu per metus Valdyba 3 kartus įspėjo leidėją. Veikla galėjo būti nutraukta, jei informacijos priemonė šiurkščiai pažeidė įstatymą ir tai sukėlė ar galėjo sukelti sunkias pasekmes, jei ji nedirbo ilgiau kaip vienerius metus. Informacijos priemonės veiklą buvo galima nutraukti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atsirado anksčiau paminėtos aplinkybės. Veikla buvo laikoma nutraukta, jei leidėjas per 10 d. neapskundė Valdybos sprendimo teismui.
Turėjo teisę nagrinėti bylas ir skirti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už neregistruotų visuomenės informavimo priemonių gamybą ir platinimą, už griežtos apskaitos dokumentų blankų spausdinimo taisyklių pažeidimus, už visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo taisyklių pažeidimus bei už reklamos, kuri yra draudžiama, skelbimą visuomenės informavimo priemonėse.
1990–1996 m. nutraukė kelių laikraščių veiklą ir pareiškė įspėjimus per 700 kartų – daugiausia už žurnalistų etikos pažeidimus, nors Lietuvoje nebuvo Žurnalisto etikos kodekso. Įstaiga nepadarė daug žalos žiniasklaidai ir jos laisvei. Tačiau tai, kad laikraštį, žurnalą, radijo ar televizijos stotį už pažeidimus turėjo teisę bausti, sustabdyti ar net nutraukti jos veiklą ne teismas, o valdininkas, nesiderino su šiuolaikiniais spaudos laisvės principais.
1995 m. pavadinta Visuomenės informavimo priemonių valdyba. 1996 m. priėmus Visuomenės informavimo įstatymą, panaikinta.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997.