Spaudos kontrolės valdyba

Spaudos kontrolės valdyba įsteigta 1990 m. prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nuo 1992 m. kovo 17 d. ji veikė prie LR teisingumo ministerijos.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaudos kontrolės valdyba registravo visus besisteigiančius laikraščius, žurnalus, biuletenius, leidyklas, radijo, televizijos stotis, videostudijas, naujienų agentūras bei kitas visuomenės informavimo priemones. Spaudos kontrolės valdyba turėjo teisę atsisakyti įregistruoti visuomenės informavimo priemonę, jeigu pareiškime buvo nurodyti ne visi reikalingi arba neteisingi duomenys, jeigu ją registruoja neveiksnus asmuo arba laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą baustas asmuo, arba jeigu jau egzistavo visuomenės informavimo priemonė tokiu pačiu pavadinimu, arba pareiškėjas nesumokėjo valstybinio mokesčio.

Spaudos kontrolės valdyba taip pat prižiūrėjo, kaip visuomenės informavimo priemonės laikėsi 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo. Už šio įstatymo 6 straipsnio nesilaikymą Spaudos kontrolės valdyba turėjo teisę sustabdyti ir net nutraukti visuomenės informavimo priemonių veiklą, jeigu per vienerius metus Valdyba tris kartus įspėjo leidėją. Veikla galėjo būti nutraukta, jei informacijos priemonė šiurkščiai pažeidė įstatymą ir tai sukėlė ar galėjo sukelti sunkias pasekmes, jei ji nedirbo ilgiau kaip vienerius metus. Informacijos priemonės veiklą buvo galima nutraukti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atsirado anksčiau paminėtos aplinkybės. Veikla buvo laikoma nutraukta, jeigu leidėjas per 10 dienų neapskundė Spaudos kontrolės valdybos sprendimo teismui.

Spaudos kontrolės valdyba turėjo teisę nagrinėti bylas ir skirti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už neregistruotų visuomenės informavimo priemonių gamybą ir platinimą, už griežtos apskaitos dokumentų blankų spausdinimo taisyklių pažeidimus, už visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo taisyklių pažeidimus bei už reklamos, kuri yra draudžiama, skelbimą visuomenės informavimo priemonėse.

Spaudos kontrolės valdyba iki 1996 m. nutraukė kelių laikraščių veiklą ir pareiškė įspėjimus per 700 kartų – daugiausia už žurnalisto etikos pažeidimus, nors Lietuvoje nebuvo oficialiai priimto Žurnalisto etikos kodekso. Spaudos kontrolės valdyba visuomenės informavimo priemonėms realiai žalos daug nepadarė. Tačiau tai, kad laikraštį, žurnalą, radijo ar televizijos stotį už pažeidimus turėjo teisę bausti, sustabdyti ar net nutraukti jos veiklą ne teismas, o atskiras valdininkas, nesiderino su šiuolaikiniais spaudos laisvės principais. 1990–1996 m. Spaudos kontrolės valdybos viršininkai buvo Viktoras Baublys ir Šviedrys Vipartas.

1995 m. Spaudos kontrolės valdyba buvo pavadinta Visuomenės informavimo priemonių valdyba, o 1996 m., priėmus Visuomenės informavimo įstatymą, panaikinta.