Spalvos rodiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Energijos pasiskirstymo kreivės. 1 – Vegos tipo žvaigždė, 2 – Saulės tipo žvaigždė.

Spalvos rodiklis (taip pat dar naudojamas terminas – spalvos indeksas) – to paties dangaus šviesulio (žvaigždės, galaktikos, asteroido ir pan.), išmatuoto dviejuose skirtinguose spektro ruožuose, monochromatinių ryškių skirtumas:

Jis rodo kiek ryškių žvaigždė ties bangos ilgiu šviesesnė negu ties . Spalvos rodiklis heterochromatinių ryškių atveju apskaičiuojamas taip:

Čia  – energijos pasiskirstymas stebimo objekto spektre,  – filtro pralaidumo kreivė. Konstanta gali būti parinkta taip, kad būtų lygi nuliui tam tikros spektrinės klasės žvaigždėms, (pvz., Vilniaus astrofotometrinėje sistemoje – O V, UBV fotometrinėje sistemoje – A0 V).

Tolimų objektų spalvos rodikliai paprastai būna paveikti tarpžvaigždinės ekstinkcijos, kuri sukelia tarpžvaigždinį parausvėjimą – tie objektai yra raudonesni, nei tokie pat, esantys arti mūsų. Tarpžvaigždinio parausvėjimo matas yra spalvos ekscesas (angl. excess – perteklius) apibrėžiamas kaip skirtumas tarp stebimasis spalvos rodiklis ir normalusis spalvos rodiklis (tikrasis objekto spalvos rodiklis, nepaveiktas ekstinkcijos). Pavyzdžiui, UBV fotometrinėje sistemoje ekscesą galime parašyti:

Energijos pasiskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu žvaigždė ryškesnė už Vegą, jos ryškis neigiamas. Pagal apibrėžimą visi Vegos regimieji ryškiai UBV sistemoje beveik lygūs nuliui. Žvaigždės, kurios V ryškyje spinduliuoja daugiau negu Vega, V ryškis bus mažesnis negu Vegos. Jei jos spinduliuoja B ryškyje mažiau negu Vega, jų B ryškis bus didesnis negu Vegos. Todėl tos žvaigždės B-V bus daugiau už 0. Tokia žvaigždė – Saulė. Ji bus raudonesnė negu Vega. Taigi, B-V mums nurodo apie žvaigždės energijos pasiskirstymą.

Kitais žodžiais tariant, karštesnių negu Vega žvaigždžių normalieji spalvos rodikliai būtų neigiami, šaltesnių – teigiami