Spaliai
Spaliai – sumedėjusios pluoštinių augalų (linų, kanapių, kanapinių kinrožių, stepukų)[1] stiebų dalys, gaunamos, kai pluoštas skiriamas nuo šiaudelių tuos augalus apdirbant (minant, brukant). Sudaro 65–70 % pluoštinių augalų stiebų masės. Pagrindiniai komponentai: celiuliozė (50–64 %), ligninas (21–29 %), pentozanai (23–26 %).[2][3]
Iš spalių gaminamos statybinės plokštės, celiuliozė, popierius. Spaliai turi labai geras izoliacines savybes, todėl jie buvo naudojami namų šiltinimui (juos pildavo tarp sienų arba virš lubų, ant aukšto). Taip pat naudojami kraikui, kompostui, kaip adsorbentas.
Kadangi linų spaliai būdavo apdirbami rudenį, nuo jų kilo spalinio, spalio mėnesio pavadinimas.[4] Taip pat – ir aplinkinėse kalbose: bltr. кастрычнік, lenk. październik. Pats žodis kilęs iš šaknies ide. *(s)p(h)el- „skirti, plėšti, drėksti“ (plg. sen. vok. aukšt. spolten „skelti“, spale „plokščia lazda“. got. spilda „rašymo lenta“, Eol. sen. gr. σπαλίς „žirklės“, prūs. spelanxtis „skeveldra“, sen. rus. palъka „baslys“ ir kt.).[5][6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Костра // Техническая энциклопедия. Том 11 / Гл. ред. Л. К. Мартенс. – М.: Советская энциклопедия, 1930. – Стб. 122–123.
- ↑ spaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Костра,Большая советская энциклопедия, T. XIII (Конда—Кун). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
- ↑ Libertas Klimka. Koks tas lietuviškas spalis?, delfi.lt
- ↑ Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 859.
- ↑ Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969