Soteriologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Soteriologija (sen. gr. σωτηρία – 'išgelbėjimas, išganymas', + sen. gr. λόγος – mokslas) – žmogaus, žmonijos ir pasaulio likimo mistinė teorija, daugelio religijų ir dalies filosofijų sudėtinė dalis.

Abraominėse religijose (judaizme, krikščionybėje ir islame) nuodėmių atpirkimo pagrindas yra Dievo išganingoji valia, jo gailestinga meilė. Dievas, dovanodamas pats save, yra Išganymas, jis trokšta išganyti visą tikrovę.[1] Dharminėse religijose (budizme, hinduizme, džainizme) mokša arba bodhis pasiekiamas nugalėjus neišmanymą ir troškimus, atsikračius karmos bei ištrūkus iš samsaros.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kęstutis Dailydė. Soteriologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012