Sona ir Luara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sonos ir Luaros departamentas)
Sona ir Luara
pranc. Saône-et-Loire
provans. Sona-et-Lêre
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Burgundija-Franš Kontė Burgundija-Franš Kontė
Administracinis centras Makonas
Apskritys 5
Kantonai 29
Komunos 565
Departamento tarybos prezidentas André Accary (LR)
Gyventojų (2016) 555 023 (47)
Plotas 8 575 km²
Tankumas (2016) 65 žm./km²
ISO 3166-2 FR-71
Tinklalapis www.saoneetloire71.fr
Vikiteka Sona ir LuaraVikiteka

Sona ir Luara (pranc. Saône-et-Loire, provans. Sona-et-Lêre) – Prancūzijos departamentas šalies centrinėje dalyje, Burgundijos–Franš Kontė regione, vadinamas Sonos ir Luaros upių vardu. Administracinis centras – Makonas (Mâcon).

Departamentą sudaro 5 apskritys, 29 kantonai, 40 municipalinių susivienijimų ir 565 komunos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Sudarytas iš dalies Breso ir Burgundijos provincijų departamentas neturi bendros istorijos ir nėra vientisas geografiškai.

2003 m. Generalinė taryba nutarė, kad departamentas turėtų vadintis Pietų Burgundija (Bourgogne – du – sud), nes dabartinis painioja turistus, kurie čia ieško Luaros slėnio pilių. Tačiau opozicija pareiškė, kad tada turistai čia ieškos Viduržemio jūros. Nors sprendimas nepriimtas, turistiniuose leidiniuose Pietų Burgundijos pavadinimas jau naudojamas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sonos ir Luaros departamentas ribojasi su Nievro, Kot Doro, Juros, Eno, Ronos, Luaros ir Aljė departamentais. Tai septintas pagal dydį Prancūzijos departamentas ir gausiausiai apgyvendintas departamentas Burgundijos regione.

Departamento rytuose driekiasi Autunois kalvos, regionas aplink Otuną, Šarolį ir Makoną. Per centrinę departamento dalį iš šiaurės į pietus plačia lyguma teka Sona, kuri prie Liono įteka į Roną, o pastaroji į Viduržemio jūrą. Luara teka priešinga kryptimi ir įteka į Atlanto vandenyną. Centrinis kanalas jungia Soną ir Luarą tarp Šalono prie Sonos and Digoin ir taip sudaro vandens kelią nuo Viduržemio jūros iki Atlanto vandenyno. Rytinėje departamento dalyje yra šiaurinė Breso lygumos dalis. Vakaruose yra pramoninė departamento širdis – Le Creusot ir Montceau-les-Mines.

Iš šiaurės į pietus departamentą kerta automagistralė A6, iš rytų į vakarus – RCEA (Centras-Atlantas), greitasis geležinkelis TGV Paryžius-Lionas su dviem stotimis Krezo ir Makone.

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausios upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas pusiau kontinentinis, su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis ir vynuogininkystė. Gaminami daugelis Burgundijos vyno rūšių.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lankytini objektai:

  • Breso plynaukštė su gražiais peizažais
  • Makono kalnai
  • Šarolio kalnai
  • Morvano kalnas
  • Kluni vienuolynas
  • Taizė

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sonos ir Luaros departamentui Prancūzijos senate atstovauja 3 senatoriai, Atstovų rūmuose – 6 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 57 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Luanas 48.520 1248 39 8 79
Makonas 106.089 1200 88 10 124
Otunas 94.988 1900 50 11 83
Šalonas prie Sonos 193.090 1726 112 15 151
Šarolis 102.205 2500 41 13 136

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]