Sondrijus

Sondrijus it. Sondrio

Miesto reginys

Sondrijus 46°10′00″ š. pl. 9°52′00″ r. ilg. / 46.16667°š. pl. 9.86667°r. ilg. / 46.16667; 9.86667 (Sondrijus)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Lombardija
Provincija	Sondrijaus provincija

Gyventojų (2021^[1])	19 320
Plotas	3,89 km²
Tankumas (2021^[1])	4 967 žm./km²
Altitudė	317 m

Vikiteka	Sondrijus

Sondrijus (it. Sondrio, lomb. Sùndri, ret. Sunder) – miestas šiaurės Italijoje, Lombardijoje, Valtelinos slėnyje, tarp Retijos Alpių (šiaurėje) ir Bergamo Alpių (pietuose), prie Ados ir Malero upių santakos. Provincijos centras. Praeina Bergamo–Tirano plentas ir geležinkelis.

Gaminamas vynas, tekstilės (medvilnės, šilko) pramonė. Apylinkėse auginami vynuogynai, yra granito laužyklų. Plėtojama bankininkystė (Sondrijaus bankai priklauso Milano vertybinių popierių biržai). Klimato kurortas. Apylinkėse įsikūrę slidinėjimo kurortai (Bormijus, Santa Katerina Valfurva), su jais jungia lyniniai keltuvai.^[2]^[3]

Yra archeologijos muziejus, pinakoteka, Sasi rūmai (XVI a., dabar Valtelinos dailės ir istorijos muziejus), Mazegros pilis (XVII a., dabar istorijos muziejus).^[3]^[2]

Istorija

Vietovė gyvenama nuo priešistorinių laikų. Romėnų laikais buvo karinė tvirtovė. Dabartinį Sondrijaus miestą įkūrė langobardai. Žlugus Langobardų karalystei Sondrijus tapo Šv. Romos imperijos dalimi. 1309 m. miestas nukentėjo per gvelfų ir gibelinų kovas. 1331 m. jis atiteko Viskončiams, 1450 m. – Sforcų giminei.^[2]

XVI–XVIII a. Sondrijus priklausė Šveicarijai, pateko į Graubiundeno kantoną. Reformacijos laikotarpiu čia vyko smarkios Valtelinos slėnio katalikų ir Graubiundeno kantono protestantų kovos. Per 1624 m. maro epidemiją mirė 2/3 Sondrijaus gyventojų. XVIII a. pabaigoje Napoleonas Bonapartas prijungė Sondrijų prie trumpai gyvavusios Cizalpinės respublikos.^[2]

1814 m. miestas atiteko Austrijai, 1839 m. gavo karališkojo miesto statusą, labai padaugėjo gyventojų. 1885 m. į Sondrijų nutiesus geležinkelį sparčiau plėtojosi prekybos ir turizmo verslas. Po I pasaulinio karo atiteko Italijai. Miestas labiausiai plėtėsi po II pasaulinio karo.^[2]

Sportas

Sondrio Calcio (futbolas)

Šv. Gervazo ir šv. Protazo bažnyčios varpinė
Mazegros pilis
Grand Hotel della Posta viešbutis
Senamiesčio gatvelė

Šaltiniai

↑ Sondrio: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Sondrio (Sòndrijus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
↑ ^3,0 ^3,1 Sondrio. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[1] Sondrio: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

[vle-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Sondrio (Sòndrijus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

[brit-3] 3,0 ^3,1 Sondrio. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[1]

[2]

[3]