Soliaris (knyga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Soliaris
Stanislaw Lem-Solaris 1999edition.jpg

1999 m. lenkiško leidimo viršelis

Autorius Stanisław Lem
Šalis Lenkija
Žanras Mokslinė fantastika
UDK: 821.162.1-312.9
Originalus leidimas
Pavadinimas Solaris
Šalis Lenkija
Kalba lenkų
Leidykla Wydawnictwo MON
Išleista 1961 m.
Formatas Minkštais viršeliais
Puslapių 196
OCLC: 4022021
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Soliaris
Leidykla Vaga
Serija Zenitas
Išleista 1978 m.
Vertėja Giedrė Juodvalkytė
Formatas Kietais viršeliais
Puslapių 182
OCLC: 804681868

Soliaris (lenk. Solaris) – žymaus lenkų fantasto Stanislavo Lemo mokslinės fantastikos romanas, pirmą kartą išleistas 1961 m. Varšuvoje. Romanas išverstas į 36 kalbas[reikalingas šaltinis], pagal jį pastatyti 2 kino filmai: rusų ekranizacija 1972 m. (rež. Andrejus Tarkovskis) ir amerikiečių ekranizacija 2002 m. (rež. Steven Soderbergh). Romanas „Soliaris” priskiriamas prie mokslinės fantastikos klasikos.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis personažas, astronautas Krisas Kelvinas atvyksta į kosminę stotį, besisukančią apie Soliario planetą. Ši planeta ypatinga, ją gaubia vandenynas, kurio savybių tyrinėjimas pagimdė daugybę soliaristikos krypčių, bandančių paaiškinti jo poelgius, savybes, tikslus. Po vieno iš tiesioginių eksperimentų vandenynas pradėjo siųsti žmonėms materializuotus antrininkus, naudodamasis jų pasąmonėje perskaitytomis užgniaužtomis mintimis, jaučiama kalte. Kelvinui tai – buvusi mylimoji Harė, kuri prieš keletą metų nusižudė, kaip jis mano, jam nejučiom į tai pastūmėjus. Antrininkai nežino, kas jie tokie, negali išbūti be savo žmogaus, negali žūti (regeneruoja). Romane keliami klausimai, už ką, kodėl mąstantis vandenynas kamuoja atvykėlius, kaip suvokti tikslus ne vien to, kas yra toks begaliniai skirtingas, bet ir kaip suvokti save, savo tikruosius norus ir baimes, kas yra žmogus ir žmoniškumas.

Vikiteka