Snelijus (Mėnulio krateris)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Snelijus (Nr. 11) piečiau Derlingumo jūros (Nr. 2)

Snelijus (lot. Snellius, 29°18′p. pl. 55°42′r. ilg. / 29.3°p. pl. 55.7°r. ilg. / -29.3; 55.7) – smūginis Mėnulio krateris, esantis į pietus nuo Derlingumo jūros. Pavadintas Nyderlandų XVII a. matematiko Vilibrordo Snelo (1591−1626) garbei.[1]

Snelijus su palydoviniais krateriais

Snelijaus krateris (11, žr. schemą) yra piečiau Derlingumo jūros (2) esančioje kraterių grupėje tarp Stevino (12) ir Petavijaus (10) kraterių. Matomojoje Mėnulio pusėje tai būtų jos pietrytinis pakraštys.

Snelijus yra senas, 80−83 km skersmens krateris. Jo ketera suardyta įdubų ir mažų smūginių kraterių.[2] Rytinė siena terasomis lėtai nusileidžia iki dugno, vakarinės sienos yra kiek statesnės. Esant palankiam Saulės apšvietimui galima pastebėti lėkštą, apie 500 km ilgio Snelijaus slėnį (Vallis Snellius), einantį pro Snelijaus kraterį Nektaro jūros link.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 76
  2. Wilkinson, John. The Moon in Close-up– A Next Generation Astronomer's Guide. Springer Science & Business Media, 2010, p. 183
  3. Westfall, John E. Atlas of the Lunar Terminator. Cambridge University Press, 2000, p. 47