Snaigupė
| Snaigupė | ||
|---|---|---|
  Snaigupė |
||
| 54°03′47″š. pl. 23°58′41″r. ilg. / 54.063°š. pl. 23.978°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Druskininkų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Leipalingio seniūnija | |
| Gyventojų | 77 | |
 Vikiteka |
Snaigupė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Krzewin, Spajsznie | |
.jpg)
Snaigupė – kaimas centrinėje Druskininkų savivaldybės dalyje, 5 km į šiaurę nuo Druskininkų, prie kelio 2521 Stračiūnai–Ricieliai–Gailiūnai . Pietuose ir pietvakariuose plyti miškai. Šalia kaimo teka Snaigupėlė, toliau šiaurės rytuose – Kreisos upelis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Snaigupė yra vandenvardinis vietovardis: už 1 km į pietus nuo kaimo teka Snaigupėlė (kairysis Nemuno intakas), kuri anksčiau vadinosi Snaigupe ir pagal kurią buvo pavadintas pats kaimas, o upė ilgainiui gavo mažybinį vardą.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. pabaigoje dabartinio kaimo vietoje minimas Kševino (Krivinės?, lenk. Krzewin) palivarkas ir sodyba Liškiavos parapijoje, Leipalingio valsčiuje.[3]
Sniegupėlės apylinkėse po Antrojo pasaulinio karo veikė Lietuvos partizanai – apie tai liudija ir atstatytos jų žieminės piečiau Ringėliškės ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietė prie Miciūnų. Ties Snaigupės kaimu per upę įrengti du tiltai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1995–2000 m. | Leipalingio seniūnija | Lazdijų rajono savivaldybė |
| 2000– | Druskininkų savivaldybė | |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1866 m.[3] | 1888 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 52 | 60 | 72 43 (kaime) 29 (Kševino dvare) |
89 | 141 | 139 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 97 | 76 | 68 | 77 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 235
- ↑ 3,0 3,1 Krzewin (2. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 790 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Snaigupė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 245 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Ricieliai – 1 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Gailiūnai – 3 km | |||||||||||
