Smogikai (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smogikai

PavadinimasSmogikai
Kilmės šalisLietuva, Švedija
RežisieriusJonas Ohman
VaidinaMindaugas Pocius
Kastytis Antanaitis
Rytas Narvydas
Metai2008
ŽanrasDokumentika
Kalbalietuvių k.

Smogikai (angl. The Soviet Hitmen) – 2008 m. Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas. Tai filmas apie dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį. Jame pasakojama apie pokaryje veikusius slaptus agentų smogikų būrius, kuriuos sovietų saugumas naudojo kaip priemonę galutinai nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai. Premjera Lietuvoje – tų pačių metų spalio 14 d.

Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juostos režisierius – Lietuvoje gerai žinomas švedų vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, pvz., išvertęs į švedų kalbą Daumanto „Partizanus“, J. Ivanauskaitės „Raganą ir lietų“ ir kt. Daug yra padaręs, kad tikroji istorinė tiesa būtų paskleista užsienyje, kur praktiškai nieko nežinoma, kas vyko okupuotose Baltijos šalyse po Antrojo pasaulinio karo. Režisierius, norėdamas perprasti vaizduojamų įvykių subtilybes, kartu su Švedijos karo atašė Rytų Europai ryžosi pernakvoti viename iš atstatytų Lietuvos partizanų bunkerių. Jam pavyko prakalbinti buvusius smogikus, nors ir bijodami šiandieninio teisingumo, sutiko su juo kalbėtis ir labai daug papasakojo. Tikriausiai dėl to, kad manė kalbantys tik švedams. Filmas „Smogikai“ praktiškai ir susideda iš keleto interviu su dabar jau garbingo amžiaus buvusiais smogikais.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas žiūrovus nukelia į pokario Lietuvą, partizaninės kovos laikotarpį. Sovietų saugumo tikslas – sunaikinti pasipriešinimo dalyvius. Vienas iš būdų buvo agentų smogikų būrių veikla. Dažniausia smogikais tapdavo buvę pasipriešinimo judėjimo dalyviai, kuriuos perverbuodavo sovietų saugumas. Filmuotoje juostoje atskleisti sovietų taikyti metodai, buvę agentai smogikai pasakoja apie šią visiškai slaptą sistemą, klastingas operacijas, savo likimus. Režisierius stengėsi, kiek įmanoma, objektyviau pristatyti skaudžią istorinę tiesą. Filmo kūrėjai pusantrų metų keliavo po Lietuvą, kalbėjo su liudininkais, surinko daug medžiagos iš archyvų ir kitų šaltinių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]