Smailiakepurė glotniagalvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smailiakepurė glotniagalvė
(Psilocybe semilanceata)
(Psilocybe semilanceata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Gleiviabudiniai
( Strophariaceae)
Gentis: Glotniagalvė
( Psilocybe)
Rūšis: Smailiakepurė glotniagalvė
( Psilocybe semilanceata)
Index Fungorum

Smailiakepurė glotniagalvė (Psilocybe semilanceata) – gleiviabudinių šeimai priklausantis grybas. Lietuvoje bene vienintelis augantis haliucinogeninis grybas, sudėtyje turintis psilocibino ir baeocistino. Vartojamas Liaudies medicinoje, kitose šalyse jį naudoja šamanai, taip pat naudojamas ir kai kuriose religinėse apeigose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė 0,5–1,5 cm skersmens, plona kūgiška arba varpeliška, su smailu gūbreliu per vidurį. Luobelė drėgnu oru lipni, kraštuose šiek tiek susiraukšlėjusi. kotas 3–8 cm ilgio, plonas cilindriškas, į viršų nežymiai smailėjantis. Lakšteliai gana platūs, nelabai tankūs. Trama neturi jokio išskirtinio skonio ar kvapo.

Spalvos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo ochros geltonumo iki gelsvai rudos, kartais pilkai žalio atspalvio. Kotas kreminis arba šviesiai gelsvas, ties pagrindu melsvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių ochros geltonumo, vėliau purpuriškai juosvi.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis grybas dažnai auga nedidelėmis grupėmis pievose, dažniausiai avių ganyklose, taip pat šalikelėse.

Sezonas: rugpjūtisspalis

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]