Slyva

Prunus

Dygioji slyva (Prunus spinosa)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Slyviniai ( Prunoideae)
Gentis:	Slyva (gentis) ( Prunus)
Pogentė:	Slyva (pogentė) ( Prunus)

Slyva (Prunus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų genties slyvų pogenties augalas.

Kilmės vieta – Sirija.

Morfologija

Nedideli medžiai, medžiakrūmiai arba krūmai.

Lapai paprasti, kiaušiniški, su liaukutėmis. Žiedai pavieniai arba išsidėstę po 2-5 puokštes. Taurėlapių ir vainiklapių – 5. Vaisius – vienasėklis kaulavaisis su sultingu apyvaisiu.

Rūšys

Gentyje yra apie 55 rūšys, išvesta labai daug įvairių veislių:

Lietuvos slyvos

Lietuvoje auga ir auginamos šios rūšys:

Amerikinė slyva (Prunus americana)
Vyšninė (kaukazinė) slyva (Prunus cerasifera)
Naminė slyva (Prunus domestica) – išvesta gana daug veislių
Juodoji slyva (Prunus nigra)
Dygioji slyva (Prunus spinosa) – auga savaime
Usūrinė slyva (Prunus ussuriensis)

Etimologija

Žodis slyvà (slỹvas, slyvė) – skolinys iš aplinkinių kalbų: lenk. śliwa, bltr. сліва, rus. слива. Toks pavadinimas vartojamas ir kitose slavų kalbose: ukr., bulg. слива, serb. слива, шљива, slovėn. slivа, ček. slívа, sorb. slowka, sliwa, polab. slaiwó. Pavadinimas kildinamas iš žodžių mėlynai spalvai – ide. *(s)lī-/slīu̯o- (‘melsvas’, plg. lot. lividus ‘pilkšvai melsvas’, livere ‘mėlynuoti’, sen. air. lī, val. lliw, bret. liou ‘spalva’).^[1]