Slyva
| Prunus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dygioji slyva (Prunus spinosa) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Slyva (Prunus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų genties slyvų pogenties augalas.
Kilmės vieta – Sirija.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedideli medžiai, medžiakrūmiai arba krūmai.
Lapai paprasti, kiaušiniški, su liaukutėmis. Žiedai pavieniai arba išsidėstę po 2-5 puokštes. Taurėlapių ir vainiklapių – 5. Vaisius – vienasėklis kaulavaisis su sultingu apyvaisiu.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gentyje yra apie 55 rūšys, išvesta labai daug įvairių veislių:
|
|
Lietuvos slyvos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje auga ir auginamos šios rūšys:
- Amerikinė slyva (Prunus americana)
- Vyšninė (kaukazinė) slyva (Prunus cerasifera)
- Naminė slyva (Prunus domestica) – išvesta gana daug veislių
- Juodoji slyva (Prunus nigra)
- Dygioji slyva (Prunus spinosa) – auga savaime
- Usūrinė slyva (Prunus ussuriensis)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis slyvà (slỹvas, slyvė) – skolinys iš aplinkinių kalbų: lenk. śliwa, bltr. сліва, rus. слива. Toks pavadinimas vartojamas ir kitose slavų kalbose: ukr., bulg. слива, serb. слива, шљива, slovėn. slivа, ček. slívа, sorb. slowka, sliwa, polab. slaiwó. Pavadinimas kildinamas iš žodžių mėlynai spalvai – ide. *(s)lī-/slīu̯o- (‘melsvas’, plg. lot. lividus ‘pilkšvai melsvas’, livere ‘mėlynuoti’, sen. air. lī, val. lliw, bret. liou ‘spalva’).[1]
-
Naminės slyvos žiedai
-
Slyvos vaisius
-
Smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata) 'Amanogawa'
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 203–204.