Skuklosterio pilis

59°42′11,5″ š. pl. 17°37′16,5″ r. ilg. / 59.70000°š. pl. 17.61667°r. ilg. / 59.70000; 17.61667 Skuklosterio pilis (šved. Skoklosters slott) – švedų didiko Karlo Gustafo Vrangelio Melareno ežero pusiasalyje 1654–1676 m. pastatyta barokinė pilis. Nuo 1971 m. galima lankyti joje įrengtą muziejų, pilis įtraukta į šalies kultūros istorijai vertingų statinių sąrašą (šved. Byggnadsminne). Švedijos karalystės nuosavybė, administraciškai priklauso Upsalos lėno Hobo komunai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sugrįžęs iš Trisdešimtmečio karo feldmaršalas Karlas Gustafas Vrangelis nusprendė pasistatyti galingą pilį. Spėjama, kad ją projektuoti galėjo žinomas vokiečių architektas Kasperas Fogelis (vok. Casper Vogel), jam talkino Jean de la Vallée ir Nicodemus Tessin (vyresn.).

Iškilusi pilis plane – keturkampė, su vidiniu kiemu ir bokšteliais kampuose. 1670 m. pastato karkasas jau buvo baigtas, prasidėjo įrangos ir apdailos darbai, besitęsę iki 1700 m., bet galutinai taip ir neužbaigti. Dar ir šiandien Didžiojoje pokylių salėje tebestovi XVII a. statybininkų palikti pastoliai ir įrankiai.

Amžių bėgyje pilis kelis kartus keitė savininkus, kol 1967 m. buvo parduota valstybei. Tada renovuota, 1971 m. paskelbta kultūros vertybe ir atidaryta lankytojams.

XVII a. Švedija daug kariavo, nemažai vertybių iš užgrobtų kraštų atsidūrė karo vado Karlo Gustafo Vrangelio pilyje (pavyzdžiui, paveikslai iš 1648 m. užimtos Prahos). 1656 m. (Švedų tvano metu) iš Lenkijos–Lietuvos valstybės jis atsigabeno rankraščių ir spausdinių, 1892 m. rankraščiai buvo perkelti į Riksarkivett archyvą Stokholme, o 208 spausdiniai liko pilyje. Tai Vilniaus jėzuitų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Petro Skargos leidiniai, įvairių mūšių (pvz., Kircholmo) planai, vilniečių studentų Jano ir Kristupo Denhoffų kūryba bei kt. Lenkų ir švedų mokslininkai tyrinėjo šiuos dokumentus, jų aprašymas pateiktas Maciejaus Edero (lenk. Maciej Eder) knygoje „The Polonica Collection“ from Skokloster Castle.^[1]^[2]

Skuklosterio pilis iki šių dienų išlaikė pirmapradę išvaizdą ir vidaus įrangą. Pilyje esantys paveikslai ir skulptūros yra originalūs, išskirtinę reikšmę turi ginklinė ir biblioteka. Paveikslų kolekcijoje bene labiausiai vertinamas Džiuzepės Arčimbolo manieristiškai nutapytas Šv. Romos imperatoriaus Rudolfo II etruskų dievo Vertumno įvaizdyje portretas.