Skrabalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvių tautinis mušamasis instrumentas

Skrabalai – įvairaus dydžio trapecijos formos mediniai loveliai su viduje įtaisytomis viena arba dviem medinėmis kabančiomis šerdelėmis – kankaliukais. Skrabalą judinant, šerdelė barbena į lovelio sieneles, kurios skleidžia duslų, bet gerai girdimą garsą. Skleidžiamo garso aukštumas priklauso nuo medinio lovelio matmenų.

Skrabalas skaptuojamas iš vieno gabalo kietesnės medienos medžio – ąžuolo, uosio. Loveliai daromi įvairių dydžių – nuo 9 cm ilgio, 5 cm pločio, 9 cm aukščio iki 21 cm ilgio. Sienelių storis 5–6 mm.

Skrabalai nuo seno buvo naudojami piemenų. Tokį medinį varpelį jie užrišdavo karvėms ant kaklo ir, ganant miške, lengviau atrasdavo gyvulius.

Seni žmonės pasakoja, kad kai kurie muzikantai – būgnininkai žemaičių krašte barškindavę skrabalais ir grieždami šokiams. Jei skrabalai būdavę su šerdelėmis – jais barškindavę laikydami rankoje, o jei be šerdelių – pririšdavę prie žemėn įsmeigto pagalio ir barbendavę sauso medžio pagaliukais. Skrabalais būdavo atliekami atskiri melodiniai – ritminiai motyvai.

Liaudies ansamblis „Lietuva“ naudoja 27 chromatiškai nuo c1 iki e3 suderintus skrabalus (be šerdelių), kurie pritvirtinti prie specialaus žėglio skersinių sijelių. Skrabalai mušami dviem mediniais pagaliukais.